27 metų Adamas Arnessonas nėra paprastas pieno gamintojas. Pirma, jis neturi gyvulių. Antra, jam priklauso avižų laukas, iš kurio gaunamas „pienas“. Praėjusiais metais visos tos avižos buvo skirtos karvėms, avims ir kiaulėms, kurias Adomas augino savo ekologiniame ūkyje Örebro mieste, vidurio Švedijoje, šerti.
Švedijos avižų pieno įmonės „Oatly“ remiamas Arnessonas pradėjo tolti nuo gyvulininkystės. Nors Adomas vis dar teikia didžiąją dalį ūkio pajamų, nes Adomas dirba bendradarbiaudamas su tėvais, jis nori tai pakeisti ir padaryti savo gyvenimą humanišką.
„Būtų natūralu, kad padidintume gyvulių skaičių, bet aš nenoriu turėti gamyklos“, – sako jis. „Gyvūnų skaičius turi būti teisingas, nes noriu žinoti kiekvieną iš šių gyvūnų.
Vietoj to, Arnessonas nori auginti daugiau javų, pavyzdžiui, avižas, ir parduoti jas žmonių maistui, o ne šerti gyvulius mėsai ir pienui.
Gyvulininkystė ir mėsos gamyba sudaro 14,5 % viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Be to, gyvulininkystės sektorius taip pat yra didžiausias metano (iš galvijų) ir azoto oksido (iš trąšų ir mėšlo) šaltinis. Šios emisijos yra dvi galingiausios šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Remiantis dabartinėmis tendencijomis, iki 2050 m. žmonės augins daugiau pasėlių gyvuliams tiesiogiai šerti, o ne patys žmonės. Net ir nedideli pokyčiai žmonėms skirtų javų auginimo link labai padidins maisto prieinamumą.
Viena įmonė, kuri imasi aktyvių veiksmų šiai problemai spręsti, yra „Oatly“. Jos veikla sukėlė daug diskusijų ir netgi buvo iškelta Švedijos pieno įmonės ieškinių dėl jos išpuolių prieš pieno pramonę ir su tuo susijusias emisijas į orą.
„Oatly“ generalinis direktorius Tony Paterssonas sako, kad jie tiesiog pateikia mokslinius įrodymus žmonėms valgyti augalinį maistą. Švedijos maisto agentūra perspėja, kad žmonės vartoja per daug pieno produktų, todėl karvės išskiria metaną.
Arnessonas sako, kad daugelis Švedijos ūkininkų mano, kad Oatly veiksmai yra demonizuojantys. Adomas susisiekė su įmone 2015 m., kad sužinotų, ar jie galėtų padėti jam išeiti iš pieno verslo ir nukreipti verslą kitu keliu.
„Turėjau daug socialinių tinklų kovų su kitais ūkininkais, nes manau, kad Oatly gali suteikti geriausias galimybes mūsų pramonei“, – sako jis.
Oatly nedelsdama sureagavo į ūkininko prašymą. Bendrovė perka avižas iš didmenininkų, nes neturi galimybių nusipirkti malūno ir perdirbti grūdų, tačiau Arnessonas buvo galimybė padėti gyvulių augintojams pereiti į žmonijos pusę. Iki 2016 m. pabaigos Arnesson turėjo savo ekologišką „Oatly“ prekės ženklo avižų pieno asortimentą.
„Daugelis ūkininkų mūsų nekentė“, – sako Cecilia Schölholm, „Oatly“ komunikacijos vadovė. „Tačiau mes norime būti katalizatoriumi. Galime padėti ūkininkams pereiti nuo žiaurumo prie augalinės gamybos.
Arnessonas prisipažįsta, kad dėl bendradarbiavimo su Oatly susidūrė su nedideliu kaimynų priešiškumu.
„Nuostabu, bet mano parduotuvėje buvo kitų pieno gamintojų. Ir jiems patiko avižų pienas! Vienas sakė, kad jam patinka karvės pienas ir avižos. Tai švediška tema – valgyk avižas. Pyktis nėra toks stiprus, kaip atrodo „Facebook“.
Po pirmųjų avižų pieno gamybos metų Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto mokslininkai nustatė, kad Arnessono ūkis iš hektaro pagamino dvigubai daugiau kalorijų, skirtų žmonėms vartoti, ir sumažino kiekvienos kalorijos poveikį klimatui.
Dabar Adamas Arnessonas pripažįsta, kad auginti avižas pienui yra perspektyvu tik dėl „Oatly“ paramos, tačiau tikisi, kad tai pasikeis augant įmonei. Per 2016 metus bendrovė pagamino 28 mln. litrų avižų pieno ir planuoja 2020 padidinti iki 100 mln.
„Noriu didžiuotis, kad ūkininkas dalyvauja keičiant pasaulį ir gelbėjant planetą“, – sako Adomas.