Kas yra spirogyra
Spirogyra yra vienas labiausiai ištirtų dumblių pasaulyje, atrastas prieš du šimtmečius. Susideda iš neišsišakojusių gijų (cilindrinių ląstelių), gyvena šiltuose, gaiviuose ir šiek tiek sūriuose ežeruose bei upeliuose visame pasaulyje, atrodo kaip medvilnę primenantys dariniai, plūduriuojantys paviršiuje ir dengiantys dugną.
Kokia žala Baikalui
Ten, kur buvo krištolo skaidrumo vanduo, dabar žalia, dvokianti jūros dumblių želė. Anksčiau švariu smėliu spindėjusi pakrantė dabar purvina ir užpelkėjusi. Daugelyje anksčiau populiarių Baikalo ežero paplūdimių jau keletą metų draudžiama maudytis dėl pavojingo E. coli kiekio vandenyje, kuris puikiai veisiasi nešvariame vandenyje.
Be to, spirogyra išstumia endemikus (rūšis, gyvenančias tik Baikale – aut. pastaba): pilvakojus, Baikalo kempines ir būtent jos užtikrina ežero krištolo skaidrumą. Jis užima geltonsparnio gobio, kuris yra Baikalo omulo maistas, veisimosi vietas. Neįmanoma žvejoti pakrantės zonoje. Spirogyra ežero pakrantes padengia storu sluoksniu, pūva, nuodija vandenį, todėl jis netinkamas vartoti.
Kodėl spirogyra taip daug veisėsi
Kodėl taip daugėjo dumblių, kurie anksčiau ramiai ir ramiai gyveno ežere normaliais kiekiais ir niekam netrukdė? Fosfatai laikomi pagrindine augimo priežastimi, nes spirogyra jais minta ir dėl jų aktyviai auga. Be to, jie patys naikina kitus mikroorganizmus, išvalydami teritorijas spirogyrai. Fosfatai yra spirogyros trąšos, jų yra pigiuose skalbimo milteliuose, be jų skalbti neįmanoma, o brangių miltelių pirkti daug žmonių nėra pasiruošę.
Pasak Limnologijos instituto direktoriaus Michailo Gračiovo, krante yra neišmatuojamai daug spirogyrų, gydymo įstaigos nieko nevalo, iš jų teka nešvarus vanduo, visi tai žino, bet nieko nedaro. Ir apskritai ekspertai kalba apie aplinkos būklės aplink ežerą pablogėjimą, kuris yra vietinių gyventojų ir poilsiautojų atliekų bei pramonės įmonių išmetamų teršalų pasekmė.
Ką sako ekspertai
Spirogyra iš pradžių gerai auga šiltoje aplinkoje, o Baikale vanduo gana šaltas, todėl anksčiau tarp kitų augalų neišsiskirdavo. Bet, minta fosfatais, gerai auga šaltame vandenyje, pavasarį tai matosi plika akimi, ledas ką tik ištirpo ir jau aktyviai užima naujas teritorijas.
Problemos sprendimo būdas yra pagrįstas trimis etapais. Pirmiausia reikia pastatyti naujas gydymo įstaigas. Antrasis – pakrantės zonos valymas. Norint išvalyti vandens plotą, reikia surinkti spirogyrą ne tik nuo paviršiaus, bet ir iš dugno. Ir tai yra labai daug laiko reikalaujantis darbas, nes norint garantuoti jo sunaikinimą reikia pašalinti 30 centimetrų dirvožemio (spirogyra aptinkama nuo kranto iki 40 metrų gylio). Trečiasis – draudimas išleisti vandenį iš skalbimo mašinų į Selengos, Aukštutinės Angaros, Barguzino, Turkos, Snežnajos ir Sarmos upių vandenį. Bet net jei visi Irkutsko srities ir Buriatijos Respublikos gyventojai atsisakys pigių miltelių, ežero ekosistemai atkurti prireiks kelerių metų, ji formavosi daugelį metų ir naivu tikėti, kad greitai atsigaus. atsigauti.
Išvada
Kai kurie pareigūnai teigia, kad ežeras per didelis, kad jį užpelkėtų purvas, tačiau mokslininkai šį teiginį neigia. Jie ištyrinėjo dugną ir nustatė, kad 10 metrų gylyje yra didelių, daugiasluoksnių spirogyrų sankaupų. Apatiniai sluoksniai dėl deguonies trūkumo pūva, išskirdami toksines medžiagas ir leidžiasi į dar didesnį gylį. Taip Baikale kaupiasi supuvusių dumblių atsargos – jis virsta didžiule komposto duobe.
Baikalo ežere yra 20% pasaulio gėlo vandens atsargų, o kas šeštas pasaulio gyventojas patiria geriamojo vandens trūkumą. Rusijoje tai kol kas neaktualu, tačiau klimato kaitos ir žmogaus sukeltų nelaimių eroje situacija gali pasikeisti. Būtų neapgalvota nepasirūpinti vertingu ištekliu, nes be vandens žmogus negali gyventi net porą dienų. Be to, Baikalas yra daugelio rusų atostogų vieta. Prisiminkime, kad ežeras yra nacionalinis turtas, priklausantis Rusijai ir mes už jį atsakingi.