Antonas Mironenkovas – „Jei bananai neparduodami, vadinasi, kažkas negerai“

„X5 Technologies“ generalinis direktorius Antonas Mironenkovas papasakojo, kaip dirbtinis intelektas padeda prognozuoti mūsų pirkimus ir kur įmonė randa perspektyviausias technologijas

Pandemija yra pažangos variklis

– Kas šiandien yra novatoriška mažmeninė prekyba? Ir kaip per pastaruosius kelerius metus pasikeitė suvokimas apie tai?

— Tai pirmiausia mažmeninės prekybos įmonėse besiformuojanti vidinė kultūra — noras nuolat daryti kažką naujo, keisti ir optimizuoti vidinius procesus, sugalvoti įvairių įdomių dalykų klientams. Ir tai, ką matome šiandien, labai skiriasi nuo požiūrių prieš penkerius metus.

Komandos, kurios užsiima skaitmeninėmis inovacijomis, nebėra sutelktos IT skyriuje, o išsidėsčiusios verslo funkcijų – veiklos, komercijos, logistikos skyrių – viduje. Juk pristatant ką nors naujo svarbu pirmiausia suprasti, ko pirkėjas iš Jūsų tikisi ir kaip vyksta visi procesai. Todėl X5 korporacinėje kultūroje vis svarbesnis tampa skaitmeninio produkto savininko vaidmuo, lemiantis platformų, kurios nustato įmonės procesų ritmą, vystymosi vektorių.

Be to, smarkiai išaugo verslo pokyčių tempas. Prieš penkerius metus buvo galima kažką įvesti, o dar trejus metus tai išliko unikalia plėtra, kurios niekas kitas neturi. O dabar ką tik sukūrėte ką nors naujo, pristatėte rinkai, o per šešis mėnesius visi konkurentai tai turi.

Tokioje aplinkoje gyventi, žinoma, labai įdomu, bet ne itin lengva, nes inovacijų lenktynės mažmeninėje prekyboje vyksta be pertraukos.

— Kaip pandemija paveikė mažmeninės prekybos technologinę plėtrą?

— Ji siekė pažangesnio naujų technologijų diegimo. Supratome, kad laukti nėra kada, tereikia eiti ir daryti.

Ryškus pavyzdys – mūsų parduotuvių prijungimo prie pristatymo paslaugų greitis. Jei anksčiau per mėnesį jungdavome nuo vienos iki trijų prekybos vietų, tai pernai tempai siekė keliasdešimt parduotuvių per dieną.

Dėl to X5 pardavimo internetu apimtis 2020 m. sudarė daugiau nei 20 milijardų rublių. Tai keturis kartus daugiau nei 2019 metais. Be to, koronaviruso fone iškilusi paklausa išliko ir panaikinus apribojimus. Žmonės išbandė naują produktų pirkimo būdą ir toliau juo naudojasi.

— Kas mažmenininkams buvo sunkiausia prisitaikant prie pandemijos realybės?

– Pagrindinis sunkumas buvo tas, kad iš pradžių viskas vyko iš karto. Pirkėjai masiškai pirko prekes parduotuvėse, taip pat masiškai užsakinėjo internetu, surinkėjai skubėjo po prekybos aikšteles ir bandė formuoti užsakymus. Lygiagrečiai buvo derinama programinė įranga, pašalintos klaidos ir gedimai. Reikėjo optimizuoti ir keisti procesus, nes uždelsus bet kuriame etape klientas galėjo laukti valandų valandas.

Pakeliui teko spręsti sveikatos saugumo problemas, kurios išryškėjo praėjusiais metais. Be privalomų antiseptikų, kaukių, patalpų dezinfekcijos, čia savo vaidmenį atliko ir technologijos. Kad klientams nereikėtų stovėti eilėje, paspartinome savitarnos kasų įrengimą (jau įdiegta daugiau nei 6), įdiegėme galimybę nuskenuoti prekes iš mobiliojo telefono ir už jas atsiskaityti mobiliuoju „Express Scan“ taikymas.

Dešimt metų prieš „Amazon“.

– Pasirodo, technologijos, reikalingos dirbti pandemijos metu, jau buvo prieinamos, tereikėjo jas paleisti arba padidinti. Ar pernai buvo pristatyti iš esmės nauji technologiniai sprendimai?

— Naujų sudėtingų produktų kūrimas užtrunka. Nuo jų kūrimo pradžios iki galutinio paleidimo dažnai praeina daugiau nei metai.

Pavyzdžiui, asortimento planavimas yra gana sudėtinga technologija. Ypač turint omenyje, kad turime daug regionų, parduotuvių tipų, skiriasi ir pirkėjų pageidavimai skirtingose ​​vietose.

Pandemijos metu tiesiog nebūtume turėję laiko sukurti ir išleisti į rinką tokio sudėtingumo produkto. Tačiau skaitmeninę transformaciją pradėjome dar 2018 m., kai niekas nesitikėjo koronaviruso. Todėl prasidėjus pandemijai jau turėjome paruoštų sprendimų, kurie padėjo pagerinti darbą.

Vienas iš technologijų paleidimo per korona krizę pavyzdžių yra „Express Scan“ paslauga. Tai yra bekontakčiai saugūs pirkiniai naudojant mobilųjį telefoną pagal įprastą Pyaterochka ir Perekrestok. Daugiau nei 100 žmonių kelių formatų komanda šį projektą pradėjo vos per kelis mėnesius ir, aplenkę bandomąjį etapą, iškart perėjome prie mastelio keitimo. Šiandien paslauga veikia daugiau nei 1 mūsų parduotuvėje.

— Kaip apskritai vertinate Rusijos mažmeninės prekybos skaitmenizavimo lygį?

— Įmonėje ilgai svarstėme, kaip teisingai lyginti save su kitais ir suprasti, gerai ar blogai skaitmenavome. Dėl to sugalvojome vidinį rodiklį – skaitmeninimo indeksą, kuris apima gana daug faktorių.

Pasauliniai skaitmeninių paslaugų lyderiai, tokie kaip „Amazon“, pasiekė daugiau nei 80 % našumo. Tačiau elektroninėje prekyboje nėra fizinių procesų, kuriuos turime. Skaitmeninėse prekyvietėse nereikia keisti kainų etikečių lentynose – tiesiog pakeiskite jas svetainėje.

Mums prireiks maždaug dešimties metų, kad pasiektume tokį skaitmeninimo lygį. Bet tai su sąlyga, kad ta pati „Amazon“ stovės vietoje. Tuo pačiu metu, jei tie patys skaitmeniniai milžinai nuspręs atsijungti nuo interneto, jie turės „pasivyti“ mūsų kompetencijos lygį.

— Bet kurioje pramonės šakoje yra neįvertintų ir pervertintų technologijų. Kokių technologijų, Jūsų nuomone, nepelnytai pamiršta prekybininkai, o kurios – pervertinamos?

— Mano nuomone, technologijos, leidžiančios planuoti ir valdyti veiklą parduotuvėje per užduočių valdymą, yra labai nuvertintos. Kol kas čia daug kas priklauso nuo režisieriaus patirties ir žinių: pastebėjęs darbo trūkumus ar nukrypimus, duoda užduotį tai ištaisyti.

Tačiau tokius procesus galima skaitmeninti ir automatizuoti. Norėdami tai padaryti, įdiegiame darbo su nuokrypiais algoritmus.

Kartais tam naudojama ne statistika, o vaizdų atpažinimas, vaizdo analitika. Fotoaparatas žiūri į lentynas, tikrina prekių prieinamumą, kiekį ir įspėja, jei netrukus jos baigsis. Tokios sistemos padeda efektyviau paskirstyti darbuotojų laiką.

Jeigu kalbėtume apie pervertintas technologijas, tai paminėčiau elektronines kainų etiketes. Žinoma, jie yra patogūs ir leidžia dažniau keisti kainas be fizinio žmogaus dalyvavimo. Bet ar tai apskritai būtina? Galbūt turėtumėte sugalvoti kitokią kainodaros technologiją. Pavyzdžiui, personalizuotų pasiūlymų sistema, kurios pagalba pirkėjas gaus prekes individualia kaina.

Didelis tinklas – dideli duomenys

— Kokias technologijas šiandien galima vadinti lemiamomis mažmeninei prekybai?

„Maksimalų efektą dabar suteikia viskas, kas susiję su asortimentu, jo automatinis planavimas priklausomai nuo parduotuvių tipo, vietos ir aplinkos.

Taip pat tai kainodara, reklaminės veiklos planavimas, o svarbiausia – pardavimų prognozavimas. Galite sudaryti šauniausią asortimentą ir pažangiausią kainą, tačiau jei tinkamos prekės nėra parduotuvėje, klientai neturės ką pirkti. Atsižvelgiant į mastą – o turime daugiau nei 17 tūkstančių parduotuvių ir kiekvienoje nuo 5 iki 30 tūkstančių pozicijų – užduotis tampa gana sunki. Reikia suprasti, ką ir kuriuo momentu atsinešti, atsižvelgti į skirtingas parduotuvių sritis ir formatus, situaciją su keliais, galiojimo terminus ir daugybę kitų faktorių.

– Ar tam naudojamas dirbtinis intelektas?

— Taip, pardavimų prognozavimo užduotis nebeišsprendžiama be AI dalyvavimo. Bandome mašininį mokymąsi, neuroninius tinklus. O modeliams tobulinti naudojame daug išorinių partnerių duomenų, pradedant trasų spūstimis ir baigiant oru. Tarkime, vasarą, kai temperatūra yra aukštesnė nei 30 ° C, alaus, saldžių gaiviųjų gėrimų, vandens, ledų pardavimai smarkiai šokteli. Jei nepateiksite atsargų, prekės labai greitai baigsis.

Šaltis taip pat turi savo ypatybių. Esant žemai temperatūrai, žmonės dažniau lankosi būtiniausių prekių parduotuvėse, o ne dideliuose prekybos centruose. Be to, pirmąją šalnų dieną pardavimai dažniausiai krenta, nes niekas nenori išeiti. Tačiau antrą ar trečią dieną matome padidėjusią paklausą.

Iš viso mūsų prognozavimo modelyje yra apie 150 skirtingų veiksnių. Be pardavimų duomenų ir jau minėtų orų, tai kamščiai, parduotuvių aplinka, renginiai, konkurentų akcijos. Į visa tai atsižvelgti rankiniu būdu būtų nerealu.

— Kaip dideli duomenys ir dirbtinis intelektas padeda nustatyti kainas?

— Yra dvi didelės modelių klasės, skirtos kainodaros sprendimams priimti. Pirmasis yra pagrįstas konkretaus produkto rinkos kainomis. Duomenys apie kainų etiketes kitose parduotuvėse yra renkami, analizuojami ir pagal juos pagal tam tikras taisykles nustatomos savos kainos.

Antroji modelių klasė yra susijusi su paklausos kreivės sudarymu, kuri atspindi pardavimų apimtis priklausomai nuo kainos. Tai labiau analitinė istorija. Internete šis mechanizmas naudojamas labai plačiai, todėl šią technologiją perkeliame iš interneto į neprisijungus.

Pradedantieji užduočiai atlikti

— Kaip atsirenkate perspektyvias technologijas ir startuolius, į kuriuos įmonė investuoja?

— Turime stiprią inovacijų komandą, kuri neatsilieka nuo startuolių, stebi naujas technologijas.

Pradedame nuo užduočių, kurias reikia išspręsti – specifinių klientų poreikių ar poreikio tobulinti vidinius procesus. Ir jau pagal šias užduotis pasirenkami sprendimai.

Pavyzdžiui, reikėjo organizuoti kainų stebėjimą, taip pat ir konkurentų parduotuvėse. Galvojome apie šios technologijos kūrimą įmonėje arba jos įsigijimą. Tačiau galiausiai sutarėme su startuoliu, kuris tokias paslaugas teikia pagal savo kainų žymų atpažinimo sprendimus.

Kartu su kitu Rusijos startuoliu bandome naują mažmeninės prekybos sprendimą – „išmaniąsias svarstykles“. Įrenginys naudoja dirbtinį intelektą, kad automatiškai atpažintų svertines prekes ir sutaupo apie 1 valandą kasininkų darbo per metus kiekvienoje parduotuvėje.

Iš užsienio skautų Izraelio startuolis „Evigence“ atėjo pas mus su gaminių kokybės kontrolės sprendimu, pagrįstu šiluminėmis etiketėmis. Pirmąjį šių metų ketvirtį tokios etiketės bus dedamos ant 300 prekių X5 Ready Food, kurios tiekiamos į 460 „Perekrestok“ prekybos centrų.

— Kaip įmonė dirba su startuoliais ir iš kokių etapų tai susideda?

— Siekdami rasti įmonių bendradarbiauti, einame per įvairius greitintuvus, bendradarbiaujame su „Gotech“, su Maskvos vyriausybės platforma ir su Interneto iniciatyvų plėtros fondu. Naujovių ieškome ne tik savo, bet ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, dirbame su „Plug&Play“ verslo inkubatoriumi ir tarptautiniais skautais – „Axis“, „Xnode“ ir kitais.

Kai pirmą kartą suprantame, kad technologija įdomi, sutariame dėl pilotinių projektų. Išbandome sprendimą savo sandėliuose ir parduotuvėse, žiūrime į rezultatą. Technologijų įvertinimui naudojame savo A/B testavimo platformą, kuri leidžia aiškiai matyti konkrečios iniciatyvos poveikį, palyginti su analogais.

Pagal bandomuosius rezultatus suprantame, ar technologija yra perspektyvi, ir planuojame ją paleisti ne 10-15 bandomųjų parduotuvių, o visame prekybos tinkle.

Per pastaruosius 3,5 metų ištyrėme apie 2 skirtingus startuolius ir plėtrą. Iš jų 700 pasiekė mastelio keitimo stadiją. Pasitaiko, kad technologija pasirodo per brangi, randami perspektyvesni sprendimai arba mūsų netenkina piloto rezultatas. O tai, kas puikiai veikia keliose bandomosiose svetainėse, dažnai reikalauja didžiulių modifikacijų, kurios būtų įdiegtos tūkstančiuose parduotuvių.

— Kokia dalis sprendimų kuriama įmonėje, o kokią dalį perkate iš rinkos?

— Daugumą sprendimų kuriame patys – nuo ​​robotų, perkančių cukrų Pyaterochka, iki unikalių daugiafunkcinių duomenų platformų.

Dažnai imame standartines dėžutes – pavyzdžiui, norėdami papildyti parduotuves ar valdyti sandėlio procesus – ir papildome jas savo poreikiams. Asortimento valdymo ir kainodaros technologijas aptarėme su daugeliu kūrėjų, įskaitant startuolius. Tačiau galiausiai jie pradėjo patys gaminti produktus, kad pritaikytų juos mūsų vidiniams procesams.

Kartais idėjos gimsta bendraujant su startuoliais. Ir kartu sugalvojame, kaip technologiją galima patobulinti verslo interesais ir įdiegti mūsų tinkle.

Perėjimas prie išmaniojo telefono

— Kokios technologijos nulems mažmeninės prekybos gyvavimą artimiausiu metu? O kaip naujoviškos mažmeninės prekybos idėja pasikeis per ateinančius penkerius ar dešimt metų?

— Dabar mažmeninė bakalėjos prekyba internetu ir neprisijungus veikia kaip dvi nepriklausomos sritys. Manau, kad ateityje jie susijungs. Perėjimas iš vieno segmento į kitą klientui taps sklandus.

Nežinau, kas tiksliai pakeis klasikines parduotuves, bet manau, kad po dešimties metų jos labai pasikeis erdvės ir išvaizdos prasme. Dalis operacijų iš parduotuvių persikels į vartotojų programėles. Patikrinti kainas, surinkti krepšelį, rekomenduoti, ką nusipirkti vakarienei pasirinktam patiekalui – visa tai tilps mobiliuosiuose įrenginiuose.

Kaip mažmeninės prekybos įmonė, norime būti su klientu visuose kliento kelionės etapuose – ne tik jam atėjus į parduotuvę, bet ir tada, kai jis nusprendžia, ką gaminti namuose. O jam ketiname suteikti ne tik galimybę pirkti parduotuvėje, bet ir daugybę susijusių paslaugų – iki maisto užsakymo iš restorano per agregatorių ar prisijungimo prie internetinio kino teatro.

Jau sukurtas vienas kliento identifikatorius X5 ID, leidžiantis atpažinti vartotoją visuose esamuose kanaluose. Ateityje norime ją išplėsti ir partneriams, kurie dirba arba dirbs su mumis.

„Tai tarsi savo ekosistemos kūrimas. Kokias dar paslaugas planuojama įtraukti į jį?

— Mes jau paskelbėme savo prenumeruojamą paslaugą, ji yra MTEP stadijoje. Dabar su partneriais diskutuojame, kas ten gali įeiti ir kaip tai padaryti kuo patogiau pirkėjams. Tikimės iki 2021 m. pabaigos patekti į rinką su bandomąją paslaugos versiją.

Vartotojai sprendimus dėl prekių pasirinkimo priima dar prieš eidami į parduotuvę, o jų pageidavimai formuojasi žiniasklaidos sferos įtakoje. Socialinė žiniasklaida, maisto svetainės, tinklaraščiai, internetinės transliacijos formuoja vartotojų pageidavimus. Todėl mūsų pačių sukurta žiniasklaidos platforma su informacija apie produktus ir maistą taps vienu iš bendravimo su klientais kanalų planuojant pirkimus.

Taip pat užsiprenumeruokite „Trends Telegram“ kanalą ir gaukite naujausias tendencijas bei prognozes apie technologijų, ekonomikos, švietimo ir inovacijų ateitį.