Aštanga joga yra dinamiška joga, bet visų pirma filosofinė sistema, kurią Krišnamačarja, Šalavijas ir Jogas sukūrė keliaudami į Himalajus apie 1916 m. Septynerius metus jis mokėsi Aštanga jogos iš meistro Šri Ramamohano Brahmačario. Ketvirtajame dešimtmetyje jis perdavė šias žinias daugeliui Indijos ir Vakarų studentų. Tarp žinomiausių yra Sri K. Pattabhi Jois, BNS Iyengar, Indra Devi ir jo sūnus TKV Desikacharas. Po 1930 metų ši praktika buvo išpopuliarinta Vakaruose. Bet kas yra Aštanga joga, kokie yra pagrindiniai principai, nauda, ​​skirtumai su tradicine joga, jos istorija?

Terminas „Ashtanga“ kilęs iš sanskrito žodžių „ashtau“, reiškiančio 8, ir „anga“, reiškiančio „nariai“. Aštuonios galūnės nurodo aštuonias esmines Ashtanga jogos praktikas, kurias vėliau išmoksime: elgesio taisykles, savidrausmę, kūno pozas, kvėpavimo meną, jausmų įvaldymą, susikaupimą, meditaciją ir apšvietimą.

Aštanga joga yra Hatha jogos forma, kurioje pozas lydi tempimas, suteikiantis kūnui energijos, jėgos; ir susitraukimai (bandos), kuriais siekiama kaupti gyvybiškai svarbų kvėpavimą (prana) giluminėse kūno audinių dalyse sinchronizuojant judesius su kvėpavimu (vinyasa). Ashtanga ypatumas slypi tame, kad pozos yra susietos pagal iš anksto nustatytas serijas ir kad jas vis sunkiau pasiekti. Kol laikysena nėra įgyta, individas nesuvokia tolesnės. Tai leidžia jam įgyti kantrybės.

Kūnas gauna energijos iš kvėpavimo, kuris padidina kūno temperatūrą ir padeda detoksikuoti kūną. Praktika suteikia toniškumo, energijos ir jėgų, reikalingų komfortui rasti be skausmo, jei tai atliekama kantriai, nuolankiai ir atjaučiant, kad surastume išminties kelią. Jogos praktika siekiama atverti protą meditacijai, siekiant nuraminti psichinę būseną, bet taip pat supažindinti asmenį su savo dvasiniu potencialu.

Aštanga jogos principai grindžiami aštuoniomis galūnėmis, kurias Patanjali sukūrė savo kolekcijoje „Joga sutra“, ir tai yra savotiška gyvenimo filosofija, apimanti:

Elgesio taisyklės (jamos)

„Yamas“ yra apie mūsų santykius su kitais ir išorinius dalykus. Yra 5 jamos, kurias individas turi gerbti: nedaryk žalos, būk sąžiningas, nevogk, būk ištikimas ar susilaikęs (brahmacharya) ir nebūk godus. Pirmoji jamos forma yra ahimsa, kuri reiškia nesukelti skausmo jokiam tvariniui, nekenkti, nežudyti jokiomis priemonėmis ir niekada. Tai reiškia tapti vegetaru, veganu ar veganu.

Savidrausmė (niyamas)

Antrasis narys nurodo taisykles, kurias asmuo turi taikyti sau. Nijamos yra: švara viduje, švara lauke, pasitenkinimas, šventųjų tekstų išmanymas. Pastaroji gali paskatinti pasiduoti Dievui, jei individas tikrai užsiima dvasingumu (sadhana), kupinu geranoriškumo, palaimos ir užuojautos.

Kūno padėtis (asanos)

Pozos suteikia energijos kūnui, daro jį lankstesnį ir suteikia stabilumo bei pasitikėjimo savimi. Tikslas yra maitinti kūną gyvybiškai svarbiu kvėpavimu (prana) kiekvienoje pozoje, kad būtų pasiekta meditacinė paleidimo būsena. Ashtanga jogos pozos yra būtinos, nes jos leidžia ištaisyti disbalansą ir stabilizuotis, kad suvienytų kūną ir protą, kaip ir visose kitose jogos praktikose.

Kvėpavimas (pranajama)

Tai apima gyvybiškai svarbų kvėpavimą, kvėpavimo ciklo trukmę, kvėpavimo apribojimą ir kvėpavimo išplėtimą ar ištempimą. Pranajamos pratimai padeda išvalyti gyvybei žemėje būtinus kanalus ir pašalinti stresą bei fizinius ir psichinius toksinus. Fizinėje praktikoje kvėpavimas padeda pakelti kūno temperatūrą, o tai skatina toksinų pašalinimą. Įkvėpimas ir galiojimo laikas turi būti vienodos trukmės ir turi būti atliekami per nosį kvėpuojant, vadinamu ujjayi. Ashtanga jogoje ir visose laikysenos praktikose kvėpavimas yra labai svarbus, nes jis yra susijęs su emocijomis.

Jausmų valdymas (pratyahara)

Būtent pojūčių valdymas gali lemti vidinį stabilumą, tai įmanoma nukreipiant koncentraciją į kvėpavimo ritmą. Siekis nuraminti ir suvaldyti savo protą, nepažeidžiamas vieno ar kelių mūsų penkių pojūčių, padeda asmeniui siekti susikaupimo, kol jie bus užblokuoti. Asmuo nebekreipia dėmesio į išorinius dalykus, norėdamas susikoncentruoti į save ir savo vidinius pojūčius.

Koncentracija (dharana)

Asmens dėmesys turi būti sutelktas į išorinį objektą, vibraciją ar ritmą savyje.

Meditacija (dhyana)

Susikaupimo darbas leidžia praktikuoti meditaciją, kurią sudaro visos psichinės veiklos nutraukimas, kai nėra minčių.

Apšvietimas (samadhi)

Šis paskutinis etapas sudaro sąjungą tarp savęs (atmano) ir absoliuto (brahmano), budistinėje filosofijoje tai vadinama nirvana, tai yra visiškos sąmonės būsena.

Ashtanga joga leidžia:

• Sumažinkite toksinų kiekį: Ashtanga joga padidina vidinę temperatūrą ir padidina prakaitavimą. Tai leidžia pašalinti toksinus iš organizmo.
• Stiprinti kūno sąnarius: įvairios ir dinamiškos pozos skatina tinkamą sąnarių funkcionavimą.
• Padidinkite ištvermę ir lankstumą
• Numesti svorio: tyrimas, kuriame dalyvavo 14 8–15 metų vaikų, kuriems gresia 2 tipo diabetas, parodė, kad Ashtanga joga buvo veiksminga sąjungininkė svorio metimui.
• Sumažinkite stresą ir nerimą: meditacija ir kvėpavimo pratimai yra naudingi geresniam streso valdymui ir nerimo mažinimui.
• Tai subalansuoja došas Ajurvedoje.

Ashtanga jogoje asmenys trumpiau išbūna vienoje pozoje, nes kiekviena laikysena yra susieta su tam tikru įkvėpimų skaičiumi (5 arba 8), o tai leidžia greitai atlikti kelias pozas. Todėl tai reikalauja daugiau fizinių investicijų ir daro jogą dinamiškesnę nei tradicinė joga. Be to, kvėpavimo technika yra ypatinga, o įkvėpimo ir iškvėpimo trukmė yra lemiama keičiant pozas.

Sakoma, kad Aštanga jogos kilmė kilusi iš senovės teksto pavadinimu „Joga Korunta“. Šį tekstą parašė Vamana Rish tarp 500 ir 1500 m. Pr. M., O Šri Tirumalai Krishnamacharya iš naujo atrado universiteto bibliotekoje Kalkutoje. Senovės sanskrito kalbos specialistas suprato, kad šis tekstas yra daug senesnės žodinės tradicijos (nuo 3000 iki 4000 m. Pr. Kr.) Dalis, jis pradėjo jį mokyti Pattabhi Jois 1927 m., Būdamas 12 metų. Patanjali konceptualizuoja Aštanga jogą jogos sutroje, kurią sudaro ne mažiau kaip 195 aforizmai, kilę iš II amžiaus prieš Kristų arba po 2 metų.

Jogos sutrų II ir III knygoje nurodytos Aštangos technikos, jos susietos su grynai jogos veikla ir siekia išprovokuoti asketizmą: apsivalymas, kūno nuostatos, kvėpavimo būdai. Patanjali šiek tiek pabrėžia laikysenos praktiką, iš tikrųjų tai turi perduoti meistrai ar guru, o ne apibūdinimo balsai. Jie taip pat turėtų užtikrinti stabilumą ir sumažinti fizines pastangas, kad būtų išvengta tam tikrų kūno dalių nuovargio ir nervingumo. Jie stabilizuoja fiziologinius procesus, kad būtų galima sutelkti dėmesį į skystąją sąmonės dalį. Iš pradžių laikysena gali atrodyti nepatogi, net nepakeliama. Tačiau su drąsa, reguliarumu ir kantrybe pastangos tampa minimalios, kol išnyksta: tai labai svarbu, nes meditacijos padėtis turi tapti natūrali, kad būtų lengviau susikaupti.

Iš tikrųjų nėra jokių Aštangos vedinių, nes Aštanga, šiandien žinoma savo fizine ir laikysena, pati yra kilusi iš Hatha jogos, kaip ir Vinyasa joga ar Iyengar joga. Šiandien joga yra skirtingose ​​mokyklose, tačiau niekada neturime pamiršti, kad joga visų pirma yra filosofija ir kad kūnas yra instrumentas, leidžiantis geriau veikti mus ir aplink mus.

Ši jogos forma daugiausia skirta asmenims, norintiems išlaikyti savo fizinę būklę ir iškrauti savo neigiamą energiją, įgyti daugiau teigiamų. Be to, pageidautina, kad individas būtų motyvuotas, nes Ashtanga joga domisi, kai ji praktikuojama ilgą laiką.