Turinys
Karšiai neršia pavasarį, kaip ir dauguma žuvų rūšių. Prieš nerštą suaugusieji susirenka į pulkus, kad keliautų į nuolatines nerštavietes. Karšis pradeda neršti 3-4 gyvenimo metais, priklausomai nuo rezervuaro pobūdžio ir maisto išteklių. Tuo pačiu metu patelės pradeda neršti po metų.
Pirmiausia į nerštavietes patenka maži individai, o paskui juos seka dideli egzemplioriai. Prieš neršto procesą karšio žvynai pradeda tamsėti, o jis pats pasidengia balta mėlyna spalva.
Kai karšis eina neršti
Neršto laikotarpis yra tiesiogiai susijęs su klimato sąlygomis. Jei pasirinksite vidurinę juostą, karšiai gali pradėti neršti gegužės ar birželio viduryje. Jei atsižvelgsime į šiltus kraštus, kur vanduo įšyla kiek greičiau, tai ši žuvis gali neršti jau balandžio mėnesį. Karšis puikiai jaučia, kaip pakyla vandens temperatūra. Kai tik pasiekia tam tikrą tašką (+11°C), žuvis iš karto pradeda ruoštis veisimosi procesui.
Kalbant apie Ukrainą, karšių nerštas prasideda balandžio viduryje ir gali trukti iki 5-6 savaičių. Baltarusijoje karšiai pradeda neršti kiek vėliau. Bet kokiu atveju svarbiausias neršto pradžios rodiklis yra vandens temperatūra.
Nepriklausomai nuo regiono, kuriame yra karšiai, neršto laikotarpis gali trukti iki 1,5 mėnesio. Neršto pabaiga būna, kai vanduo įšyla iki +22°C.
Jei nuolat matuojate vandens temperatūrą, galite aiškiai nustatyti karšių neršto pradžią ir pabaigą. Tuo pačiu metu kiekviename rezervuare vanduo šildomas skirtingai, atsižvelgiant į rezervuaro dydį ir giliųjų šaltinių buvimą. Šis veiksnys rodo, kad karšiai skirtinguose vandens telkiniuose gali neršti skirtingai, nepriklausomai nuo klimato zonos. Nors šiuo atveju neršto pradžios poslinkis yra nereikšmingas.
Kur ir kaip neršia karšiai
Karšis nerštui ruošiasi daug anksčiau nei tą akimirką, kai pradeda neršti. Maždaug kovo pradžioje jis susirenka į pulkus ir pradeda judėti prieš srovę, kad surastų tinkamą vietą. Rezervuaruose su stovinčiu vandeniu karšiai prieina arčiau kranto, ieškodami reikiamos vietos. Paprastai karšiai žino, kur jie yra, išskyrus tai, kad žmogus gali įsikišti į šį procesą. Šis laikotarpis pasižymi tuo, kad karšiai įkando bet kokius įrankius ir žvejyba gali būti labai produktyvi.
Prieš pat neršto pradžią, kai vanduo sušyla iki norimos temperatūros, patinai pradeda kovoti dėl patelių. Dėl to gali susidaryti kelios grupės, suskirstytos pagal amžių.
Karšiai neršia pavasario potvynio sąlygomis, pasirenkant šaltinio vandeniu užlietas pievas. Ant šios žolės jis deda kiaušinius. Jeigu tokių vietų nėra, tai karšis gali susirasti kitas, tinkamas vietas. Pagrindinis reikalavimas – kad būtų žolės ar kitos vandens augmenijos, prie kurios galėtų prilipti žuvų ikrai. Tai akvatorijos plotai, apaugę nendrėmis, viksvomis, nendrėmis ir kt. Karšių nerštas yra labai triukšmingas ir jo nepastebėti neįmanoma. Karšas nuolat iššoka iš vandens ir su jėga krenta atgal į vandenį.
Kai kur po savaitės iš jo kiaušinėlių pasirodys mailius, o po mėnesio jie pasieks daugiau nei 1 cm dydį ir galės maitintis patys. Ištisus metus mailius išaugs apie 10 cm ilgio mailius.
Karšis po neršto
Pasibaigus nerštui, karšiai šiose vietose ilgai neužsibūna ir palieka jas maždaug po dviejų dienų. Jis persikelia į gilias vietas ir daro savotišką pertraukėlę pailsėti. Be to, šiuo metu jis atsisako valgyti. Karšiai gelmių vandenyse aptinkami visą vasarą ir tik retkarčiais užsuka į nedidelius vandens plotus ieškodami maisto. Paprastai tai atsitinka anksti ryte, saulėtekio metu. Praėjus dviem savaitėms po neršto, karšiai vėl pradeda aktyviai ieškoti maisto.
Vasarinis karšių kąsnis prasideda atėjus vasarai, kai neršto procesas jau gerokai atsilikęs. Priklausomai nuo regiono, šis laikotarpis gali pasislinkti viena ar kita kryptimi. Be to, po neršto karšiai išsilaiko du mėnesius. Pasižymi tuo, kad karšis aktyviai ima visus įvairios kilmės antgalius: tiek augalinius, tiek gyvulinius. Nuo liepos pabaigos ir visą rugpjūčio mėnesį karšių kandimas nėra labai aktyvus.
Karšlių ir kitų žuvų neršto laikotarpis yra labai svarbus momentas, kuris nusipelno dėmesio. Labai svarbu suteikti žuvims galimybę neršti, kad gimtų mailius, be kurių žuvys neturi ateities. Po žuvies taip pat gali kilti abejonių dėl visos žmonijos ateities. Juk niekam ne paslaptis, kad žuvis yra vienas pagrindinių maisto šaltinių, o kai kurioms tautoms, gyvenančioms didelių upių, jūrų ir vandenynų baseinuose – pagrindinis maisto šaltinis. Todėl negalima nuvertinti neršto proceso.
Vaizdo įrašas „Kaip neršia karšiai“
Karšių nerštas, net rankomis gaudykite.