Naujausias mokslinis tyrimas siūlo revoliucinę perspektyvą kovojant su senėjimu ir daugeliu ligų (įskaitant vėžį): valgyti mažiau ir daug mažiau nei įprastai.
Atlikus eksperimentus su pelėmis buvo nustatyta, kad esant dideliam mitybos apribojimui, organizmas gali pereiti į kitą režimą – praktiškai apsirūpinimo savimi, dėl ko jo paties organizmo ląstelių maistinės medžiagos. yra naudojami, įskaitant „antrinį“. Tuo pačiu metu organizmas gauna tarsi „antrą vėją“, išgydoma daugybė ligų, įskaitant vėžį.
Anksčiau gydytojai manė, kad šį natūralų procesą evoliuciškai „įdėjo“ pati gamta, kad išgelbėtų ištisas gyvūnų (ir žmonių) populiacijas nuo ilgo maisto trūkumo. Tačiau naujausias Australijos gydytojų atradimas atskleidžia šį vertingiausią natūralų mechanizmą, kuris gali būti naudojamas sveikatos tikslais.
Mokslininkų grupei vadovavusi daktarė Margot Adler iš Naujojo Pietų Velso universiteto (Australija) teigė, kad iš tikrųjų mokslas šio atradimo link juda jau kelis dešimtmečius – juk tai, kad alkis ar griežtas maisto ribojimas gydo kūno ir netgi gali suteikti ilgaamžiškumą biologams nėra naujiena.
Tačiau natūraliomis sąlygomis, pasak daktaro Adlerio, maisto ribojimas lemia ne sveikimą ir gyvenimo pailgėjimą, o išnykimą, ypač laukiniams gyvūnams. Alkio nusilpusio gyvūno (ir gamtoje gyvenančio žmogaus) imunitetas smarkiai krenta, mažėja raumenų masė – tai didina mirties nuo ligų ir įvairių pavojų riziką. „Skirtingai nei sterilioje laboratorijoje, gamtoje badaujantys gyvūnai greitai miršta, dažniausiai dar nesulaukę senatvės – nuo parazitų ar patekę į kitų gyvūnų burną“, – sako dr.
Šis metodas suteikia ilgaamžiškumą tik dirbtinėje, „šiltnamio“ aplinkoje. Todėl daktaras Adleris neigia galimybę, kad šį mechanizmą tariamai sukūrė pati gamta, kad išvengtų išnykimo – nes laukinėje gamtoje jis tiesiog neveikia. Ji mano, kad šis radinys yra grynai laboratorinis, modernus „gyvenimo įsilaužimas“, elegantiškas būdas apeiti motinos gamtos pinkles. Jos eksperimentai įrodė, kad saugomomis sąlygomis kontroliuojamo badavimo žmonės gali išsigydyti nuo vėžio, įvairių senatvei būdingų patologijų ir tiesiog pailginti gyvenimo trukmę.
Pasninko metu, daktaras Adleris atrado, įjungiamas ląstelių atstatymo ir atsinaujinimo mechanizmas, kuris veda prie radikalaus organizmo atsinaujinimo ir atjaunėjimo. Šis modelis padėjo pagrindą praktiškai pritaikomam metodui: vėžiu sergantiems pacientams ligoninėje gali būti taikoma itin mažo kaloringumo dieta; taip pat artimiausiu metu planuojama pagal specialią schemą sukurti vaistą neskausmingam badavimui.
Šio mokslinio atradimo, kuriame teigiama, kad buvo sukurta ne mažiau kaip nauja evoliucijos teorija, rezultatai buvo paskelbti moksliniame žurnale BioEssays. „Tai turi didžiulį potencialą žmonių sveikatai“, – sakė dr. Adleris. – Gyvenimo trukmės ilgėjimas yra tarsi šalutinis poveikis mažinant maistinių medžiagų suvartojimą. Gilesnis supratimas, kaip veikia šis mechanizmas, veda į realų aktyvaus ilgaamžiškumo padidėjimą.
Jau dabar akivaizdu, kad nauja teorija, patvirtinta eksperimentiškai, turi gana praktinį pritaikymą: kova su priešlaikiniu senėjimu, ligų gydymas senatvėje, piktybinių navikų, lėtinių ligų gydymas, bendras sąlyginai sveiko organizmo gerinimas. Nors sakoma: „sveikatos nenusipirksi“, paaiškėja, kad vis tiek galite sau leisti gyventi ilgiau ir sveikiau, jei esame pasirengę atsisakyti savo mitybos įpročių, mokslininkai padarė tokią išvadą.
Tiesą sakant, šis „revoliucinis“ biologų atradimas nėra naujiena vegetarams, veganams, žalio maisto gamintojams. Juk žinome, kad per dieną suvartodamas žymiai mažiau baltyminio maisto ir kalorijų, žmogus ne tik „nenumirs“ (kaip tiki kai kurie nepatiklūs mėsos valgytojai), bet ir patirs jėgų ir sveikatos antplūdį, puikiai jausis – ir ne tik vieną ar dvi dienas, o metus ir metus.
Galima drąsiai manyti, kad šiuolaikinis mokslas dar turi galutinai pripažinti dietos be mėsos, mažai kalorijų ir mažai baltymų turinčios dietos naudą ir triumfuoti naujoje visuomenėje, kuri gyvens ilgiau, etiškiau, aktyviau ir sveikiau.