Vykdydama savo misiją, MedTvoiLokony redakcinė kolegija deda visas pastangas, kad pateiktų patikimą medicininį turinį, paremtą naujausiomis mokslo žiniomis. Papildoma žyma „Patikrintas turinys“ rodo, kad straipsnį peržiūrėjo arba tiesiogiai parašė gydytojas. Šis dviejų etapų patikrinimas: medicinos žurnalistas ir gydytojas leidžia mums pateikti aukščiausios kokybės turinį, atitinkantį dabartines medicinos žinias.
Mūsų įsipareigojimą šioje srityje, be kita ko, įvertino Žurnalistų už sveikatą asociacija, „MedTvoiLokony“ redakcinei kolegijai suteikusi garbingą „Didžiojo pedagogo“ vardą.
Nervinė bulimija, dar žinoma kaip nervinė bulimija, yra valgymo sutrikimas, pasireiškiantis trumpalaikiu priverstiniu valgymu, po kurio seka kompensacinis elgesys, susidedantis iš suvartoto maisto grąžinimo arba griežtos dietos, besiribojančios su badavimu, įvedimas.
Nervinė bulimija, kaip skamba lotyniškas ligos pavadinimas, pasižymi pasikartojančiais ir dažnais neslopinamo apetito epizodais – ty per trumpą laiką suvalgoma daug maisto – kartu su valgymo proceso kontrolės praradimu.
Bulimik gali suvartoti iki 3,400 kalorijų greičiau nei per valandą. Taip pat žinomi atvejai, kai suvartojama 20 tūkst. kalorijų per aštuonias valandas. Žmonės, sergantys bulimija, labai dažnai suvokia savo problemą ir bijo, kad patys negali nutraukti pasikartojančio ciklo. Šlovė veda į apsivalymo stadiją, kurią sudaro vėmimo išprovokavimas arba griežtos dietos privertimas, dažnai keliantis pavojų sveikatai. Rimtumas ir kalorijų pertekliaus atsikratymas dažniausiai vyksta paslaptyje nuo kitų, persipynęs su gėdos ir palengvėjimo jausmu.
Priešingai nei nervine anoreksija, nervine bulimija sergantys žmonės gali išlaikyti normalų savo amžių svorį. Kita vertus, analogiškai anoreksijai jie nuolat bijo, kad priaugs per didelio svorio, nepaisydami savo kūno savybių, o tai iš dalies paaiškina, kodėl buliminė veikla dažniausiai vyksta slapta. Kompulsinio valgymo ir apsivalymo ciklas vyksta kelis kartus per savaitę ir dažnai atsiranda kartu su psichologinėmis problemomis, tokiomis kaip piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, depresija ir nuolatinis nerimo jausmas. Be jų, yra ir fizinių simptomų: avitaminozė, elektrolitų sumažėjimas, dantų emalio pažeidimas, nereguliarios mėnesinės, širdies ir kepenų veiklos susilpnėjimas.
Nervinė bulimija moterims yra nuo trijų iki penkių kartų dažniau nei vyrams. Statistiškai, priklausomai nuo šalies ir tiriamos pacientų grupės, bulimija visą gyvenimą svyruoja nuo 0,3 iki 9,4%. moterų ir nuo 0,1 iki 1,4 proc. vyrų. Šia liga dažniausiai serga fiziškai aktyvūs žmonės, kuriems reikia skirti daug dėmesio savo figūrai. Tai ypač paveikia paauglius, daugiausia tarp baltųjų žmonių. Negydoma gali tęstis iki 40 metų amžiaus.
Bulimija – priežastys
Bulimija tikrai yra daugiau nei tik valgymo problema. Patyčių periodai gali būti siejami su reakcija į stresą, pyktį ar liūdesį. Savo ruožtu valymas yra atsakas į galimą svorio padidėjimą ir bandymas atgauti savo gyvenimo kontrolę. Nėra vienos įrodytos bulimijos priežasties, tačiau žinome, kad jos atsiradimo riziką didina tokie veiksniai kaip: specifinė kultūra, kurioje pacientas auga, atmosfera šeimoje, drastiški gyvenimo pokyčiai ir stresas, žema savigarba ir genetiniai veiksniai.
- Bulimija yra problema, kuri turi įtakos ne tik psichinei, bet ir fizinei sveikatai. Pasikalbėkite su psichiatru ar psichologu internete, kad diskretiškai pradėtumėte nervinės bulimijos gydymą
Deja, bulimija yra glaudžiai susijusi su depresija. Jo eigoje (kaip ir depresijoje) atsiranda savigarbos stoka ir nepasitenkinimas savo išvaizda. Pacientai negali kontroliuoti ne tik savo maisto, bet ir emocijų. Atsiranda nerimo būsenos ir didelė streso dozė, kuri smarkiai paveikia bulimija sergančio žmogaus psichiką. Stresas suvalgomas ir su kūnu elgiamasi kaip su šiukšliadėže. Depresinės būsenos dažnai sukelia savižudybę. Be to, nervine bulimija sergantiems žmonėms būdinga priklausomybė nuo narkotikų ir alkoholio.
Kalbant apie nervinės bulimijos simptomus, išskiriami penki pagrindiniai bruožai, rodantys nervinę bulimiją. Žmonės, turintys tokio tipo būklę:
- jie nuolat persivalgo, vienu metu gali suvalgyti didžiulį kiekį maisto, jo nekontroliuodami,
- po kiekvieno valgio jie provokuoja vėmimą, kad nepriaugtų svorio. Be to, pacientai vartoja daug vidurius laisvinančių vaistų ir badauja kartu su intensyviu fiziniu krūviu;
- kitų požiūriu, jie neturi valgymo problemų;
- kenčia nuo aistringo apetito ir tuo pačiu nori jo atsikratyti;
- atkreipkite dėmesį tik į savo kūno svorį ir išvaizdą; tai du veiksniai, kurie reikšmingai įtakoja paciento savigarbą.
Bulimija gali būti:
1.laisvinamieji – pacientas nuolat provokuoja vėmimą ir vartoja vidurius laisvinančius vaistus, diuretikus, kraštutiniais atvejais klizmą. Tokia procedūra dažnai sukelia priklausomybę nuo vidurius laisvinančių vaistų, o tai apsunkina gydymą;
2. nevalymas – šiai bulimijos rūšiai būdingas intensyvus fizinis krūvis ir badavimas. Pacientas paprastai neskatina vėmimo ir nevartoja vidurius laisvinančių vaistų.
Bulimikai labai dažnai planuoja persivalgymo epizodus. Tada jie valgo daug daug energijos turinčių produktų, ty saldumynų, greito maisto ir lengvai valgomų kremų. Ligonio artimieji dažnai neturi supratimo apie problemą, nes ji yra paslėpta. Besaikis valgymas dažnai pasireiškia naktį, kai visi miega, ir dieną, kai namų ūkis būna darbe ar mokykloje. Laikiną savo elgesio kontrolės praradimą stabdo tik pilvo skausmas, atsirandantis dėl jo perpildymo. Bulimiką gėdina ir antrojo žmogaus pasirodymas.
Bulimija yra pavojinga lėtinė liga, kuri kraštutiniais atvejais gali baigtis net mirtimi. Būdingas nervinės bulimijos simptomas yra paausinių liaukų pabrinkimas ir danties emalio irimas. Diagnozuojant bulimiją, atsižvelgiama į šiuos kriterijus:
- sergančiojo dėmesys tik maistui ir didelis noras ką nors suvalgyti;
- persivalgymo epizodų pasireiškimas bent du kartus per savaitę per tris mėnesius; šiuo laikotarpiu pacientas valgo daug maisto;
- paciento savigarba – jis laiko save nutukusiu; jis visą laiką bijo priaugti svorio, o tai laikui bėgant virsta depresija;
- išvengti svorio padidėjimo skatinant vėmimą; bado streikai; sukelia viduriavimą; diuretikų ir apetitą slopinančių vaistų vartojimas.
Nervinės bulimijos gydymas
Kaip ir nervinės anoreksijos atveju, nervinės bulimijos gydymas reikalauja daugelio skirtingų metodų derinio ir yra pagrįstas individualiomis paciento psichologinėmis sąlygomis. Jums gali tekti kreiptis į dietologą ir psichologą, kad nutrauktumėte priverstinio valgymo ir apsivalymo ciklą. Jis pasirodė esąs ypač veiksmingas atliekant kovos su bulimija tyrimus kognityvinė elgesio terapija (ji pagrįsta prielaida, kad galima atpažinti ir pakeisti netinkamą organizmo mąstymo modelį, kuris yra nervinės bulimijos pagrindas) ir vaistai, tokie kaip antidepresantas fluoksetinas. Kartu jie pašalina mechaninius įpročius siekti maisto ir pagerina bendrą paciento psichinę būklę, kurios priežastis dažniausiai yra problemos šaltinis.
Bulimijos problemos dažnai prasideda dar jauname amžiuje, todėl vos pastebėjus pirmuosius nerimą keliančius simptomus verta kreiptis į vaikų psicho-dietologą. Pasinaudokite privačios medicinos įstaigos pasiūlymu.
Taip pat žiūrėkite: Kuriuose vaistuose yra fluoksetino?
Terapijos, padedančios susidoroti su bulimija, atliekamos tiek individualiai, tiek grupėse. Šeimos terapija duoda gerų rezultatų tiek jauniems, tiek vyresnio amžiaus pacientams. Būtent tėvai ar globėjai dažnai jaučiasi kalti dėl susidariusios situacijos. Tėvų įsitraukimas į vaiko ligą padeda kovoti su valgymo sutrikimais.
Kartais terapeutai kartu su psichodinaminės terapijos elementais pristato paciento mitybos ir emocijų dienoraštį. Tai duoda labai gerų rezultatų.
Bulimija ir jos padariniai
Ilgalaikė bulimija gali sukelti komplikacijų praktiškai visame kūne. Širdies ir kraujagyslių komplikacijos yra šios:
- kalio koncentracijos sutrikimai, turintys įtakos tinkamam širdies ir kraujotakos sistemos funkcionavimui (įskaitant kalcį ir vitaminus);
- medžiagų apykaitos takų sutrikimai;
- dusulys;
- centrinės ir periferinės nervų sistemos pažeidimas.
Bulimija labiausiai kenkia virškinimo sistemai. Pacientams dėl didelio išsekimo ir reguliaraus vėmimo atsiranda kūno ir organų pažeidimai. Dėl to gali būti: užpakalinės gerklės sienelės pažeidimas; skrandžio laisvumas; stemplės pažeidimas ar net jos tęstinumo sutrikimas; erozijų susidarymas stemplėje ir skrandyje; lėtinis pankreatitas; dantų emalio pažeidimas (druskos rūgšties sąveika skrandyje); ryklės galinės sienelės erozija; dantų ėduonis ir gingivitas; seilių liaukų padidėjimas; opos, esančios plaštakos gale, ir odos išsausėjimas bei strijos ant odos. Moterims bulimija taip pat gali sukelti amenorėją ir vaisingumo problemas.