Naujagimio hemolizinė liga – priežastys, simptomai, formos

Vykdydama savo misiją, MedTvoiLokony redakcinė kolegija deda visas pastangas, kad pateiktų patikimą medicininį turinį, paremtą naujausiomis mokslo žiniomis. Papildoma žyma „Patikrintas turinys“ rodo, kad straipsnį peržiūrėjo arba tiesiogiai parašė gydytojas. Šis dviejų etapų patikrinimas: medicinos žurnalistas ir gydytojas leidžia mums pateikti aukščiausios kokybės turinį, atitinkantį dabartines medicinos žinias.

Mūsų įsipareigojimą šioje srityje, be kita ko, įvertino Žurnalistų už sveikatą asociacija, „MedTvoiLokony“ redakcinei kolegijai suteikusi garbingą „Didžiojo pedagogo“ vardą.

Naujagimių hemolizinė liga yra būklė, kurią sukelia motinos ir vaisiaus Rh faktoriaus arba AB0 kraujo grupių nesuderinamumas (konfliktas). Dėl šios ligos motinos kraujyje gaminasi antikūnai, o tai savo ruožtu lemia vaisiaus ir naujagimio raudonųjų kraujo kūnelių irimą. Pavojingiausia hemolizinės ligos forma yra gelta.

Keletas žodžių apie naujagimio hemolizinę ligą ...

Liga yra susijusi su serologiniu konfliktu, ty situacija, kai motinos kraujo grupė skiriasi nuo vaiko kraujo grupės. Sergant hemolizine liga, motinos kraujyje gaminasi antikūnai, kurie ardo vaisiaus ir naujagimio raudonuosius kraujo kūnelius. Pavojingiausia ligos forma – sunki naujagimių gelta, kurią sukelia sparčiai didėjantis bilirubino kiekis kraujyje ir anemijos išsivystymas. Kai bilirubino kiekis viršija tam tikrą slenkstį, jis gali pažeisti smegenis, žinomas kaip smegenų pagrindo sėklidžių geltadėl ko – jei vaikas išgyvena – psichofizinis neišsivystymas. Šiuo metu serologinis konfliktas nėra tokia didelė problema kaip XNUMX amžiuje.

Naujagimio hemolizinės ligos priežastys

Kiekvienas žmogus turi tam tikrą kraujo grupę, o normaliomis sąlygomis sveikas organizmas negamina antikūnų prieš savo kraujo ląsteles. Rh+ kraujo grupė negamina antikūnų prieš šį faktorių, ty anti-Rh. Panašiai ir A kraujo grupę turinčio paciento organizmas negamina antikūnų prieš A. Tačiau nėščiosioms ši taisyklė negalioja, todėl naujagimio hemolizinę ligą sukelia konfliktas tarp kūdikio kraujo ir motinos gaminamų antikūnų. Paprasčiau tariant: mamos kraujas yra alergiškas kūdikio kraujui. Nėščios moters antikūnai gali prasiskverbti pro placentą (esančio ar kito nėštumo metu) ir atakuoti kūdikio kraujo ląsteles. Tada pasekmė yra hemolizinė vaiko liga.

Vaiko hemolizinės ligos simptomai ir formos

Lengviausia hemolizinės ligos forma yra per didelis kūdikio kraujo ląstelių sunaikinimas. Vaikas gimsta su anemijadažniausiai kartu su blužnies ir kepenų padidėjimu, tačiau tai nekelia pavojaus jo gyvybei. Laikui bėgant kraujo vaizdas žymiai pagerėja, o kūdikis tinkamai vystosi. Tačiau reikia pabrėžti, kad kai kuriais atvejais anemija yra sunki ir reikalauja specialisto gydymo.

Kita hemolizinės ligos forma yra sunki gelta. Jūsų kūdikis atrodo visiškai sveikas, tačiau pirmą dieną po gimimo pradeda vystytis gelta. Labai greitai padaugėja bilirubino, kuris yra atsakingas už geltoną odos spalvą. Gelta yra didelis pavojus, nes jos koncentracija, viršijanti tam tikrą lygį, daro toksinį poveikį kūdikio smegenims. Tai netgi gali sukelti smegenų pažeidimą. Vaikams, sergantiems gelta, pastebimi traukuliai ir pernelyg didelė raumenų įtampa. Net ir išgelbėjus vaiką gelta gali turėti rimtų pasekmių, pavyzdžiui, vaikas gali netekti klausos, sirgti epilepsija ir net sunkiai kalbėti bei išlaikyti pusiausvyrą.

Paskutinė ir sunkiausia naujagimio hemolizinės ligos forma yra generalizuota vaisiaus patinimas. Motinos antikūnams sunaikinus kūdikio kraujo ląsteles (dar vaisiaus gyvenimo stadijoje), sutrinka naujagimio kraujotaka, padidėja jo kraujagyslių pralaidumas. Ką tai reiškia? Skystis iš kraujagyslių išbėga į gretimus audinius, todėl svarbiuose organuose, pavyzdžiui, pilvaplėvėje arba širdį supančiame perikardo maišelyje, formuojasi vidinė edema. Tuo pačiu metu kūdikiui išsivysto anemija. Deja, vaisiaus patinimas yra toks rimtas, kad dažniausiai sukelia vaisiaus mirtį dar gimdoje arba iškart po gimimo.

Naujagimio hemolizinės ligos diagnostika

Paprastai nėščiai moteriai bus atliekami atrankiniai tyrimai, siekiant nustatyti anti-RhD ar kitų vienodai svarbių antikūnų buvimą. Paprastai pirmąjį nėštumo trimestrą antiglobulino testas (Kumbso testas) atliekamas, jei vaiko tėvai yra nesuderinami su RhD. Net jei rezultatas yra neigiamas, tyrimas kartojamas kiekvieną trimestrą ir likus mėnesiui iki gimdymo. Savo ruožtu teigiamas tyrimo rezultatas yra indikacija išplėsti diagnozę ir atlikti antikūnų tipo ir titro tyrimus. Esant žemam antikūnų titrui (žemiau 16), reikia tik konservatyvaus gydymo, ty kas mėnesį stebėti antikūnų titrą. Kita vertus, diagnozuojant aukštus antikūnų titrus (virš 32), reikalingas invazyvesnis gydymas. Tai rodo ir bambos venos išsiplėtimo, hepatomegalijos ir sustorėjusios placentos nustatymas ultragarsu. Tada atliekama aminopunkcija ir kordocentezė (vaisiaus kraujo mėginio paėmimas tyrimui). Šie tyrimai leidžia tiksliai įvertinti, kiek pažengusi vaisiaus anemija, įvertinti kraujo grupę ir atitinkamų antigenų buvimą ant kraujo ląstelių. Norint gauti normalius rezultatus, testą reikia pakartoti po kelių savaičių.

Gydymas pradedamas, kai nustatoma sunki anemija. Be to, atliekamas PGR metodas, patvirtinantis D antigeno buvimą. Šio antigeno trūkumas atmeta vaisiaus hemolizinės ligos atsiradimą.

Naujagimio hemolizinė liga – gydymas

Negalavimų gydymas daugiausia apima intrauterinį egzogeninį kraujo perpylimą, vadovaujant ultragarsu. Kraujas suleidžiamas į kraujagysles arba vaisiaus pilvaplėvės ertmę. Visiškam kraujo apykaitai reikalingi 3-4 perpylimo ciklai. Gydymas turi būti tęsiamas tol, kol vaisius pradės gyventi negimdiškai. Be to, gydytojai rekomenduoja nėštumą nutraukti ne ilgiau kaip 37 savaites. Po gimimo naujagimiui dažnai prireikia albumino perpylimų ir fototerapijos, sunkesniais atvejais atliekamas pakaitinis arba papildomas perpylimas. Be gydymo, svarbi ir ligų prevencija.

Naujagimio hemolizinė liga – profilaktika

Hemolizinės ligos profilaktika gali būti specifinė ir nespecifinė. Pirmiausia reikia vengti sąlyčio su svetimu krauju ir laikytis grupės suderinamo kraujo perpylimo po kryžminio suderinimo taisyklių. Antrasis, savo ruožtu, pagrįstas anti-D imunoglobulino panaudojimu likus 72 valandoms iki numatomo kraujo nutekėjimo, tai yra:

  1. gimdymo metu,
  2. persileidimo atveju,
  3. esant kraujavimui nėštumo metu,
  4. dėl nėštumo metu atliktų invazinių procedūrų,
  5. negimdinio nėštumo operacijos metu.

Rh neigiamų moterų, kurių antiglobulino tyrimo rezultatai neigiami, profilaktikai nėštumo metu naudojami anti-D imunoglobulinai (28 nėštumo savaitę). Kita imunoglobulinų dozė skiriama tik gimus kūdikiui. Šis metodas užtikrina tik vieną artimiausią nėštumą. Moterims, kurios planuoja dar daugiau vaikų, dar kartą taikoma imunoprofilaktika.

Palikti atsakymą