Nuo kokio amžiaus laikas supažindinti vaiką su odontologu? Kodėl net trimečiams suserga dantys? Kam gydyti pieninius dantis, nes jie vis tiek iškris? Wday.ru uždavė populiariausius tėvų klausimus geriausiam vaikų odontologui Rusijoje.
Rusijos dantų meistriškumo čempionato 2017 konkurso „Vaikų odontologija“ aukso medalininkas, AGF Kinder vaikų odontologijos skyriaus vedėjas
1. Kada pirmą kartą vaiką reikia apžiūrėti pas odontologą?
Pirmąjį vizitą su kūdikiu geriausia atlikti nuo 9 mėnesių iki 1 metų, kai pradeda dygti pirmieji dantukai. Gydytojas apžiūrės liežuvio ir lūpų įtrūkimus, patikrins pirmuosius dantis. Taip bus galima laiku pastebėti ir užkirsti kelią arba koreguoti sąkandžio patologiją, kalbos defektus, estetinius sutrikimus. Be to, kartą per ketvirtį profilaktikai geriau apsilankyti pas vaikų odontologą.
2. Kaip išmokyti vaiką valytis dantis? Kas svarbiau – teptukas ar pasta?
Atsiradus pirmam dantukui, jau galite mokyti mažylį higienos. Verta pradėti nuo minkšto silikoninio piršto šepetėlio ir virinto vandens. Palaipsniui pereikite prie kūdikių dantų šepetėlio su vandeniu. Jei nėra indikacijų dantų pastai, dantis valyti vandeniu galima iki pusantrų metų. Po to pereikite prie dantų pastų. Pasirinkimas tarp pastos ir teptuko nėra visiškai teisingas. Tam tikram amžiui svarbesnis šepetėlis, tam tikrais atvejais – pasta. Pavyzdžiui, jei vaikas turi polinkį į dantų ėduonį, gydytojas paskirs fluoro pastą arba stangrinančią terapiją. O Europos vaikų odontologijos akademija rekomenduoja fluoro pastas naudoti nuo pat pirmo danties.
3. Kodėl vis dar naudojamas vaikų dantų sidabravimas? Jie pajuoduoja, tai neestetiška, vaikas nerimauja.
Dantų sidabravimas nėra pieninių dantų gydymo būdas, o tik infekcijos išsaugojimas (karieso stabdymas), nes sidabras turi gerą antiseptinę savybę. Dantų sidabravimas yra efektyvus, kai procesas yra negilus, emalio viduje. Jei procesas yra platus ir apima dantų struktūras, tokias kaip dentinas, sidabravimo metodo efektyvumas bus labai mažas. Sidabravimo būdas pasirenkamas tada, kai dėl tam tikrų priežasčių nėra galimybės atlikti visavertį gydymą.
4. Dukrai 3 metai. Gydytojas pasiūlė gydyti 3 dantis vienu metu vaistų miego metu. Bet juk anestezija pavojinga sveikatai ir trumpina gyvenimą, turi nemažai pasekmių! Ypač vaikui.
Mažųjų pacientų tėveliams gydytoja siūlo gydyti dantis raminant (aptemusia sąmonė) arba taikant bendrąją nejautrą (anesteziją, medikamentinį miegą), nes, deja, sulaukus 3-4 metų amžiaus jau kenčia daugiau nei 50 proc. nuo karieso. O dėmesio koncentracija kūdikiams nedidelė, kėdutėje praleidžiama apie 30 min. Jie pavargsta, neklaužada ir verkia. Šio laiko neužtenka kokybiškam darbui su didele darbų apimtimi. Anksčiau medicinoje tikrai buvo naudojami ne visiškai saugūs vaistai anestezijai. Taip pat buvo nepageidaujamų reakcijų: vėmimas, dusulys, galvos skausmas, užsitęsęs silpnumas. Tačiau dabar gydymas atliekamas taikant bendrąją nejautrą, naudojant vaistą sevoraną (sevofluraną), prižiūrint anesteziologų komandai ir pediatrui. Tai saugiausias inhaliacinis anestetikas. Jis buvo sukurtas Amerikos korporacijoje ir jau daugiau nei 10 metų sėkmingai naudojamas JAV, Japonijoje ir Vakarų Europoje. Sevoranas veikia greitai (pacientas užmiega po pirmųjų įkvėpimų), nesukelia alerginių reakcijų. Pacientas lengvai pabunda praėjus 15 minučių po sevorano tiekimo išjungimo, vaistas greitai ir be pasekmių pasišalina iš organizmo, nekenkia jokiems organams ir sistemoms. Taip pat nėra kontraindikacijų sevorano vartojimui pacientams, sergantiems tokiomis sunkiomis ligomis kaip epilepsija, cerebrinis paralyžius, širdies ydos, kepenų ir inkstų pažeidimai.
Daugiau nei 50% 3-4 metų vaikų jau kenčia nuo dantų ėduonies. Iki 6 metų pieninių dantų ėduonis nustatomas 84% jaunų pacientų
5. Gydytoja rekomendavo ikimokyklinio amžiaus vaikui skirti fluoravimą, plyšių sandarinimą, remineralizaciją. Kas tai yra? Ar tai tik prevencija ar gydymas? Kodėl plyšį užsandarinti galima tik iškart po išsiveržimo ir neilgai trukus?
Po dygimo nuolatiniai dantys dar nėra pilnai susiformavę, jų emalis nėra mineralizuotas, yra labai didelė infekcijos rizika. Įtrūkimai yra natūralios duobutės dantyse. Sandarinimas padeda užsandarinti duobes, kad jose nesikauptų minkštos maisto apnašos, kurias sunku pašalinti atliekant kasdienę higieną. Šeštųjų nuolatinių dantų ėduonis 80% atvejų atsiranda pirmaisiais metais, todėl efektyviau jį plombuoti iškart po dygimo. Remineralizacinė terapija – tai dengimas fluoro ar kalcio preparatais. Visos procedūros skirtos dantų stiprinimui ir karieso prevencijai.
6. Dukra bijo odontologo (kartą skausmingai uždėjo plombą). Kaip susirasti gydytoją, kuris padėtų įveikti baimę?
Gali užtrukti ilgai, kol vaikas prisitaikys prie odontologo vizito. Tęskite palaipsniui, pasakykite vaikui, kodėl norite eiti pas gydytoją, kaip tai seksis. Klinikoje jokiu būdu vaikas neturėtų būti verčiamas nieko daryti. Per pirmuosius apsilankymus mažasis pacientas gali net nesėdėti kėdėje, bet susipažins su gydytoju, pasikalbės su juo. Po kelių kelionių galite palaipsniui didinti manipuliavimą kėde. Jei baimė niekaip neįveikiama, dėl vaiko ir tėvų ramybės gali būti tikslinga rinktis gydymą raminamuoju arba bendrosios nejautros būdu.
7. Kodėl reikia gydyti pieninių dantų kariesą? Išeina brangiai, bet jie vis tiek iškrenta.
Negydyti pieninių dantų vien todėl, kad jie iškris, yra visiškai neteisingas požiūris. Vaikui reikia sveikų pieninių dantų, kad jis gerai sukramtytų maistą ir išmoktų taisyklingai kalbėti. Taip, priekiniai pieniniai dantys greitai iškrenta, bet kramtomoji dantų grupė atskirai išsilaiko iki 10-12 metų. Ir šie pieniniai dantys liečiasi su nuolatiniais. Iki 6 metų pieninių dantų ėduonis nustatomas 84% jaunų pacientų. Kaip tik tokiame amžiuje pradeda dygti pirmieji nuolatiniai kramtomi dantys, „šešetukai“. O statistika patvirtina, kad šeštųjų nuolatinių dantų ėduonis 80% atvejų atsiranda pirmaisiais metais. Dantų ėduonis – tai infekcija, kuri dauginasi ir pažeidžia vis daugiau dantų kietųjų audinių. Jis pasiekia danties nervą, atsiranda pulpitas, ima skaudėti dantis. Kai infekcija įsiskverbia dar giliau, nuolatinio danties užuomazgas taip pat gali būti įtrauktas į uždegiminį procesą, po kurio jis gali išeiti su jau pakitusia emalio struktūra arba sukelti užuomazgos mirtį.
8. Dukrai (8 m.) krūminiai dantys iškrypsta. Mūsų gydytoja sako, kad nors galima dėti tik plokšteles, breketus montuoti dar anksti. O jos 12-metė draugė jau turi breketus. Kuo skiriasi plokštelės ir breketai? Kaip suprasti – vaiko nuolatiniai dantys vis dar tiesina ar jau laikas bėgti taisyti sąkandį?
Aktyvioje nuolatinių dantų dygimo fazėje (5,5 – 7 metai) viskas priklauso nuo to, ar žandikaulyje užteks vietos naujiems dantims. Jei to užtenka, tai net ir iškrypę nuolatiniai dantys vėliau tolygiai atsistos. Jei vietos neužtenka, tuomet neapsieisite be sąkandžio koregavimo jokiomis ortodontinėmis konstrukcijomis. Plokštelė yra nuimamas įtaisas, gaminamas atskirai. Plokštelės naudojamos, kai visiškai nepasikeitė pieniniai dantys, o žandikaulyje vis dar yra augimo zonų. Plokštelių įtakoje skatinamas žandikaulio augimas, atsiranda vietos nuolatiniams dantims. O breketai naudojami visiškai pakeitus pieną į nuolatinius dantis. Tai nenuimamas prietaisas, kuriame prie danties priklijuojami specialūs fiksavimo įtaisai (breketai) ir lanko pagalba sujungiami į vieną grandinę kaip karoliukai. Kai pradeda keistis dantys, geriau nueiti pas ortodontą ir įvertinti situaciją. Kuo anksčiau pradėsite koreguoti sąkandį, tuo šis procesas bus lengvesnis ir greičiau bus pasiektas rezultatas.