Turinys
Žmogaus sėkmė tiesiogiai priklauso nuo to, kaip greitai jis orientuojasi erdvėje ir laike. Raktas į tai, be kita ko, yra regėjimo aštrumas. Technologijų pažanga ir spartus šiuolaikinis gyvenimo tempas gali sukelti regėjimo sutrikimus gana jauname amžiuje. Tai saugo pasaulio oftalmologija. Prevencinė diagnostika apima daugybę procedūrų, kurios leidžia stebėti akių sveikatą.
Viena iš šių procedūrų yra perimetrija – regėjimo lauko (periferinio matymo) ribų tyrimas, kurio rodikliai padeda oftalmologams diagnozuoti akių ligas, ypač glaukomą ar regos nervo atrofiją. Norint išmatuoti reikiamus parametrus, gydytojai savo arsenale turi modernią diagnostinę įrangą, kurios tyrimas yra neskausmingas ir be sąlyčio su akių paviršiumi, o tai sumažina uždegimo riziką.
Iškilus problemoms, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją, taip pat neapleisti kasmetinių profilaktinių patikrinimų.
Matymo lauko ribų samprata
Periferinis regėjimas suteikia žmogui galimybę matyti ir atpažinti tam tikrą kiekį jį supančių objektų. Norėdami patikrinti jo kokybę, oftalmologai taiko regėjimo lauko ribų tyrimo metodą, vadinamą perimetrija. Regėjimo laukų ribos medicinoje reiškia matomą erdvę, kurią fiksuota akis gali atpažinti. Kitaip tariant, tai yra apžvalga, kuri yra prieinama, jei paciento žvilgsnis yra nukreiptas į vieną tašką.
Tokio regėjimo gebėjimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo erdvėje esančių taškų, kuriuos stacionarioje būsenoje dengia akis, tūrio. Tam tikrų perimetrijos metu gauto rodiklio nukrypimų buvimas suteikia gydytojui pagrindą įtarti tam tikrą akių ligą.
Visų pirma, matymo lauko ribų apibrėžimas yra būtinas norint išsiaiškinti, kokios būklės yra tinklainė ar regos nervas. Taip pat tokia procedūra yra būtina nustatant patologijas ir diagnozuojant akių ligas, tokias kaip glaukoma, veiksmingo gydymo paskyrimas.
Procedūros indikacijos
Medicinos praktikoje yra nemažai indikacijų, kurioms esant būtina skirti perimetriją. Taigi, pavyzdžiui, regėjimo lauko sutrikimą gali sukelti šios priežastys:
- Tinklainės distrofija, ypač jos atsiskyrimas.
- Kraujavimas tinklainėje.
- Onkologiniai dariniai tinklainėje.
- Regos nervo pažeidimas.
- Nudegimai ar akių sužalojimai.
- Tam tikrų oftalmologinių ligų buvimas.
Visų pirma, perimetrija leidžia diagnozuoti glaukomą vėliau ištyrus ir patikslinti šią diagnozę arba nustatyti ligas, susijusias su geltonosios dėmės pažeidimu.
Kai kuriais atvejais informacija apie perimetrijos duomenis reikalinga kreipiantis dėl darbo. Su jo pagalba patikrinamas padidėjęs darbuotojo dėmesingumas. Be to, taikant šį tyrimo metodą, galima diagnozuoti galvos smegenų pažeidimus, lėtinę hipertenziją, taip pat insultus, koronarinę ligą, neuritą.
Galiausiai, matymo lauko nustatymas padeda nustatyti pacientų modeliavimo nuotaikas.
Kontraindikacijos perimetrijai
Kai kuriais atvejais perimetrinės diagnostikos naudojimas yra kontraindikuotinas. Visų pirma, ši technika nenaudojama esant agresyviam pacientų elgesiui arba esant psichikos sutrikimui. Rezultatus iškraipo ne tik pacientų buvimas alkoholio ar narkotinių medžiagų apsvaigimo būsenoje, bet ir net minimalių alkoholinių gėrimų dozių vartojimas. Kontraindikacijos periferiniam regėjimo aštrumui nustatyti yra ir pacientų protinis atsilikimas, neleidžiantis laikytis gydytojo nurodymų.
Jei tokia diagnozė tokiais atvejais reikalinga, gydytojai rekomenduoja imtis alternatyvių tyrimo metodų.
Diagnostikos metodai
Perimetrai oftalmologinėje praktikoje naudojami kelių tipų prietaisai, vadinami perimetru. Su jų pagalba gydytojai, naudodami specialiai sukurtus metodus, seka regėjimo lauko ribas.
Toliau pateikiami pagrindiniai procedūrų tipai. Visi jie yra neskausmingi ir neinvaziniai, nereikalauja jokio išankstinio paciento pasiruošimo.
Kinetinė perimetrija
Tai procedūra, leidžianti įvertinti matymo lauko priklausomybę nuo judančio objekto dydžio ir spalvų sodrumo. Šis testas reiškia privalomą ryškios šviesos dirgiklio buvimą objekte, judančiame iš anksto nustatytomis trajektorijomis. Apžiūros metu fiksuojami taškai, sukeliantys tam tikrą akių reakciją. Jie įvedami perimetrinio tyrimo forma. Jų ryšys įvykio pabaigoje leidžia nustatyti regėjimo lauko ribų trajektoriją. Atliekant kinetinę perimetriją, naudojami modernūs projekciniai perimetrai su dideliu matavimo tikslumu. Su jų pagalba diagnozuojama daugybė oftalmologinių patologijų. Be oftalmologinių anomalijų, šis tyrimo metodas leidžia aptikti kai kurias centrinės nervų sistemos patologijas.
Statinė perimetrija
Atliekant statinę perimetriją, stebimas tam tikras nejudantis objektas su jo fiksavimu keliose regėjimo lauko atkarpose. Šis diagnostikos metodas leidžia nustatyti regėjimo jautrumą vaizdo rodymo intensyvumo pokyčiams, taip pat tinka atrankos tyrimams. Be to, pagal jį galima nustatyti pradinius tinklainės pokyčius. Kaip pagrindinė įranga naudojamas automatinis kompiuterio perimetras, leidžiantis ištirti visą regėjimo lauką arba atskiras jo dalis. Tokios įrangos pagalba atliekamas slenkstinis arba viršslenktinis perimetrinis tyrimas. Pirmasis iš jų leidžia gauti kokybinį tinklainės jautrumo šviesai įvertinimą, o antrasis leidžia fiksuoti kokybinius regėjimo lauko pokyčius. Šie rodikliai yra skirti diagnozuoti daugybę oftalmologinių ligų.
Kampimetrija
Kampimetrija reiškia centrinio regėjimo lauko įvertinimą. Šis tyrimas atliekamas fiksuojant akis į baltus objektus, kurie juda juodame matiniame ekrane – kampimere – iš centro į periferiją. Gydytojas pažymi taškus, kur objektai laikinai iškrenta iš paciento regėjimo lauko.
Amsper testas
Kitas gana paprastas centrinio regėjimo lauko vertinimo metodas yra Amsper testas. Jis taip pat žinomas kaip geltonosios dėmės tinklainės degeneracijos testas. Diagnozės metu gydytojas tiria akių reakciją, kai žvilgsnis fiksuojamas į objektą, esantį tinklelio centre. Paprastai visos gardelės linijos pacientui turi atrodyti kaip absoliučiai lygios, o linijų susikirtimo suformuoti kampai turi būti tiesūs. Jei pacientas mato iškreiptą vaizdą, o kai kurios sritys yra išlenktos arba neryškios, tai rodo, kad yra patologija.
Donders testas
Donders testas leidžia labai paprastai, nenaudojant jokių prietaisų, nustatyti apytiksles matymo lauko ribas. Kai tai atliekama, žvilgsnis fiksuojamas į objektą, kurį jie pradeda judėti iš periferijos į meridiano centrą. Šiame tyrime kartu su pacientu dalyvauja ir oftalmologas, kurio matymo laukas laikomas normaliu.
Būdami metro atstumu vienas nuo kito, gydytojas ir pacientas vienu metu turi sutelkti dėmesį į tam tikrą objektą, jei jų akys yra tame pačiame lygyje. Oftalmologas dešinę akį uždengia dešinės rankos delnu, o pacientas kairiosios rankos delnu. Tada gydytojas atneša kairę ranką iš laikinosios pusės (už regėjimo linijos) per pusę metro nuo paciento ir, judindamas pirštus, pradeda perkelti šepetį į centrą. Fiksuojami momentai, kai tiriamojo akis užfiksuoja judančio objekto (gydytojo rankų) kontūrų atsiradimo pradžią ir pabaigą. Jie yra lemiami nustatant paciento dešinės akies regėjimo lauko ribas.
Panaši technologija naudojama išorinėms matymo lauko riboms fiksuoti kituose dienovidiniuose. Tuo pačiu metu tyrimams horizontaliame meridiane oftalmologo šepetėlis yra vertikaliai, o vertikaliai – horizontaliai. Panašiai tik veidrodiniame vaizde tiriami paciento kairės akies regėjimo lauko rodikliai. Abiem atvejais oftalmologo matymo laukas laikomas standartiniu. Tyrimas padeda nustatyti, ar paciento regėjimo lauko ribos yra normalios, ar jų susiaurėjimas yra koncentrinis ar sektoriaus formos. Jis naudojamas tik tais atvejais, kai neįmanoma atlikti instrumentinės diagnostikos.
Kompiuterio perimetrija
Didžiausią tikslumą vertinant suteikia kompiuterinė perimetrija, kuriai naudojamas specialus kompiuterio perimetras. Ši moderniausia didelio našumo diagnostika naudoja programas atrankos (slenksčio) tyrimui atlikti. Įrenginio atmintyje išlieka tarpiniai daugelio tyrimų parametrai, todėl galima atlikti statinę visos serijos analizę.
Kompiuterinė diagnostika leidžia gauti didžiausią duomenų spektrą apie pacientų regėjimo būklę. Tačiau jis neatspindi nieko sudėtingo ir atrodo taip.
- Pacientas yra priešais kompiuterio perimetrą.
- Specialistas kviečia tiriamąjį nukreipti žvilgsnį į objektą, kuris rodomas kompiuterio ekrane.
- Paciento akys gali matyti daugybę žymių, atsitiktinai judančių monitoriuje.
- Nukreipęs žvilgsnį į objektą, pacientas paspaudžia mygtuką.
- Duomenys apie patikrinimo rezultatus įvedami į specialią formą.
- Procedūros pabaigoje gydytojas atspausdina formą ir, išanalizavęs tyrimo rezultatus, susidaro įspūdį apie tiriamojo regėjimo būklę.
Procedūros metu pagal šią schemą numatomas monitoriuje pateikiamų objektų greičio, judėjimo krypties ir spalvų pokytis. Dėl absoliutaus nekenksmingumo ir neskausmingumo tokią procedūrą galima kartoti daug kartų, kol specialistas įsitikins, kad bus gauti objektyvūs periferinio regėjimo tyrimo rezultatai. Po diagnozės reabilitacija nereikalinga.
Rezultatų paaiškinimas
Kaip minėta aukščiau, perimetrinės apklausos metu gauti duomenys gali būti interpretuojami. Ištyręs specialioje formoje įrašytus tyrimo rodiklius, oftalmologas juos lygina su standartiniais statistinės perimetrijos rodikliais ir įvertina paciento periferinio regėjimo būklę.
Šie faktai gali rodyti bet kokių patologijų buvimą.
- Regėjimo funkcijos praradimo iš tam tikrų regos lauko segmentų nustatymo atvejai. Išvada apie patologiją daroma, jei tokių pažeidimų skaičius viršija tam tikrą normą.
- Skotomos aptikimas – dėmės, trukdančios visapusiškai suvokti objektus – gali rodyti regos nervo ar tinklainės ligas, įskaitant glaukomą.
- Regėjimo susiaurėjimo (spektrinio, centrinio, dvišalio) priežastis gali būti rimtas akies regėjimo funkcijos pokytis.
Atliekant kompiuterinę diagnostiką, reikia atsižvelgti į daugybę veiksnių, kurie gali iškreipti tyrimo rezultatus ir sukelti nukrypimus nuo norminių perimetrijos parametrų. Tai apima tiek fiziologinės išvaizdos struktūros ypatybes (nusileisti antakiai ir viršutinis vokas, aukštas nosies tiltelis, giliai įsitaisę akių obuoliai), tiek žymiai sumažėjęs regėjimas, kraujagyslių prie regos nervo dirginimas ar uždegimas, taip pat. kaip nekokybiška regėjimo korekcija ir net kai kurių tipų rėmeliai.