Demencijos paveldėjimas: ar galite išgelbėti save?

Savo gyvenime galime daug ką pakeisti, bet, deja, ne savo genus. Mes visi gimstame turėdami tam tikrą genetinį paveldėjimą. Tačiau tai nereiškia, kad esame bejėgiai.

Paimkime, pavyzdžiui, demenciją: net jei šeimoje buvo šio pažinimo sutrikimo atvejų, to paties likimo galime išvengti. „Imdamiesi tam tikrų veiksmų, keisdami gyvenimo būdą, galime atidėti demencijos atsiradimą arba sulėtinti jos progresavimą“, – sakė Bostono veteranų sveikatos komplekso neurologijos profesorius dr. Andrew Budsonas.

Ar kaltas amžius?

Demencija yra bendras terminas, kaip ir širdies liga, ir iš tikrųjų apima daugybę pažinimo problemų: atminties praradimą, sunkumus sprendžiant problemas ir kitus mąstymo sutrikimus. Viena dažniausių demencijos priežasčių yra Alzheimerio liga. Demencija atsiranda, kai pažeidžiamos smegenų ląstelės ir sunku bendrauti tarpusavyje. Tai savo ruožtu gali labai paveikti žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį.

Mokslininkai vis dar ieško galutinio atsakymo į klausimą, kas sukelia įgytą demenciją ir kam gresia didžiausias pavojus. Žinoma, vyresnis amžius yra dažnas veiksnys, tačiau jei jūsų šeimoje yra buvę demencijos atvejų, tai reiškia, kad jums gresia didesnė rizika.

Taigi, kokį vaidmenį atlieka mūsų genai? Daugelį metų gydytojai klausinėjo pacientų apie pirmos eilės giminaičius – tėvus, brolius ir seseris – norėdami nustatyti demencijos šeimos istoriją. Tačiau dabar sąrašas išsiplėtė ir įtraukė tetas, dėdes ir pusbrolius.

Pasak daktaro Budsono, sulaukus 65 metų tikimybė susirgti demencija tarp žmonių, neturinčių šeimos istorijos, yra apie 3%, tačiau rizika išauga iki 6-12% tiems, kurie turi genetinį polinkį. Paprastai ankstyvieji simptomai prasideda maždaug tokio pat amžiaus kaip ir šeimos narys, sergantis demencija, tačiau galimi variantai.

Demencijos simptomai

Demencijos simptomai skirtingiems žmonėms gali pasireikšti skirtingai. Pasak Alzheimerio asociacijos, bendri pavyzdžiai apima pasikartojančias problemas, susijusias su:

• trumpalaikė atmintis – ką tik gautos informacijos prisiminimas,
• planuoti ir ruošti pažįstamus patiekalus,
• apmokėti sąskaitas,
• galimybė greitai rasti piniginę,
• planų prisiminimas (vizitai pas gydytoją, susitikimai su kitais žmonėmis).

Daugelis simptomų prasideda palaipsniui ir laikui bėgant blogėja. Pastebėjus juos savyje ar artimuosiuose, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Ankstyva diagnozė gali padėti išnaudoti visas galimas gydymo galimybes.

Perimkite savo gyvenimo kontrolę

Deja, šios ligos gydymo nėra. Nėra 100% garantuoto būdo apsisaugoti nuo jo vystymosi. Bet mes galime sumažinti riziką, net jei yra genetinis polinkis. Tyrimai parodė, kad tam tikri įpročiai gali padėti.

Tai apima reguliarius aerobikos pratimus, sveikos mitybos palaikymą ir reikšmingą alkoholio vartojimo apribojimą. „Tie patys gyvenimo būdo pasirinkimai, kurie gali apsaugoti eilinį žmogų, taip pat gali padėti žmonėms, kuriems yra padidėjusi demencijos rizika“, – aiškina dr. Budsonas.

Neseniai atliktame tyrime, kuriame dalyvavo beveik 200 žmonių (vidutinis amžius 000, nėra demencijos požymių), buvo nagrinėjamas ryšys tarp sveikos gyvensenos pasirinkimų, šeimos istorijos ir demencijos rizikos. Tyrėjai rinko informaciją apie dalyvių gyvenimo būdą, įskaitant mankštą, mitybą, rūkymą ir alkoholio vartojimą. Genetinė rizika buvo įvertinta naudojant informaciją iš medicininių įrašų ir šeimos istorijos.

Kiekvienas dalyvis gavo sąlyginį balą, pagrįstą gyvenimo būdu ir genetiniu profiliu. Didesni balai buvo koreliuojami su gyvenimo būdo veiksniais, o mažesni – su genetiniais veiksniais.

Projektas truko daugiau nei 10 metų. Kai vidutinis dalyvių amžius buvo 74 metai, tyrėjai išsiaiškino, kad žmonės, turintys aukštą genetinį balą (šeimoje sirgo demencija), turėjo mažesnę riziką susirgti, jei jie taip pat turėjo aukštą sveikos gyvensenos balą. Tai rodo, kad tinkami įpročiai gali padėti išvengti demencijos net ir esant nepalankiam paveldimumui.

Tačiau žmonės, kurių gyvenimo lygis žemas ir turintys aukštus genetinius balus, turėjo daugiau nei du kartus didesnę tikimybę susirgti šia liga nei žmonės, kurie vedė sveiką gyvenimo būdą ir parodė žemą genetinį balą. Taigi, net jei neturime genetinio polinkio, situaciją galime paaštrinti, jei gyvensime nejudrus gyvenimo būdu, valgysime nesveiką maistą, rūkome ir (arba) vartojame per daug alkoholio.

„Šis tyrimas yra puiki žinia demencija sergantiems žmonėms šeimoje“, – sako daktaras Budsonas. „Viskas rodo, kad yra būdų kontroliuoti savo gyvenimą.

Geriau vėliau negu niekada

Kuo anksčiau pradėsime keisti savo gyvenimo būdą, tuo geriau. Tačiau faktai taip pat rodo, kad niekada nevėlu pradėti. Be to, nereikia visko keisti iš karto, priduria daktaras Budsonas: „Gyvenimo būdo pokyčiai gali užtrukti, todėl pradėkite nuo vieno įpročio ir sutelkite dėmesį į jį, o kai būsite pasiruošę, pridėkite prie jo dar vieną.

Štai keletas ekspertų pasiūlymų:

• Mesti rūkyti.
• Eikite į sporto salę arba bent jau pradėkite vaikščioti po kelias minutes kiekvieną dieną, kad laikui bėgant galėtumėte tam skirti bent pusvalandį kasdien.
• Sumažinkite alkoholio vartojimą. Renginiuose pereikite prie nealkoholinių gėrimų: mineralinio vandens su citrina arba nealkoholinio alaus.
• Padidinkite nesmulkintų grūdų, daržovių ir vaisių, riešutų, pupelių ir riebios žuvies suvartojimą.
• Apribokite perdirbtos mėsos ir maisto produktų, kurių sudėtyje yra sočiųjų riebalų ir paprasto cukraus, vartojimą.

Sutikite, laikytis gydytojų rekomendacijų – ne pati didžiausia kaina už galimybę išlikti sveiko proto ir mėgautis brandos bei išminties amžiumi.

Apie autorių: Andrew Budsonas yra Bostono veteranų sveikatos komplekso neurologijos profesorius.