Turinys
Odontologijos srityje yra keletas subspecialybių, viena iš jų – implantologija. Šiuolaikinėje odontologijoje odontologas-implantologas yra vienas geidžiamiausių specialistų, nes dantų protezavimas visiškai netekus nėra pakankamai efektyvus. Implantuotas odontologas padės visiškai atkurti dantų ir dantų vientisumą, kuris išliks labai ilgai ir nereikės jokių terapinių priemonių.
Specializacijos ypatumai
Dantų implantologija turi šimtmečių senumo istoriją, tačiau šiuolaikinė terminija atsirado tik prieš 100 metų. Implantas ir implantacija – žmogaus organizmui svetima medžiaga, kuri medicininėmis technikomis įvedama, kad atliktų to organo (odontologijoje – danties), kurį ketinama pakeisti, funkcijas. Gydytojo odontologo-implantologo specializacija atsirado tik XX amžiaus viduryje, kai medicinos aplinkoje imta masiškai vengti išimamų ir fiksuotų dantų protezų, pakeičiant juos moderniais implantais.
Norėdamas praktikuoti dantų implantaciją, odontologas, be aukštojo odontologinio profilio medicininio išsilavinimo, turi atlikti specializuotą stažuotę „Dantų chirurgijos“ srityje, taip pat išklausyti specialius dantų implantologijos kursus. Derindamas implantologo darbą su gydytojo odontologo ortopedo specializacija (šiuolaikinėje medicinoje labai paplitusi), gydytojas papildomai turi gauti gydytojo odontologo ortopedo specializaciją.
Taigi, gydytojo odontologo-implantologo įtakos sfera apima darbo su bendromis dantų patologijomis, veido žandikaulių chirurgijos srities, ortopedinio darbo žinias ir įgūdžius. Gydytojas odontologas-implantologas turi turėti įgūdžių parinkti ir atlikti reikiamą anesteziją, mokėti atlikti chirurginius pjūvius žandikaulio srityje, susiūti žaizdų paviršius, atlikti minkštųjų ir kaulinių audinių operacijas.
Ligos ir simptomai
Pastaruoju metu implantuotų odontologų pagalbos kreipiamasi tik kraštutiniais atvejais, esant visiškai adentijai, tai yra, kai sąkandyje nėra absoliučiai visų dantų arba kai protezavimas dėl įvairių priežasčių neįmanomas. Tačiau šiandien implantacija yra labai paplitęs dantų keitimo būdas, leidžiantis gauti visavertį dantį ar net visą dantų sąkandį, kuris ateityje dešimtmečius nesukels problemų jo savininkui.
Jie kreipiasi į odontologą-implantologą, norėdami atstatyti trūkstamus dantis bet kurioje burnos ertmės vietoje.
Kokybiškų implantų pagalba tapo įmanoma išsaugoti tiek kramtomuosius, tiek priekinius dantis, o tai galima padaryti tiek pavieniais dantų netekimo atvejais, tiek dantų defektų atveju, kai vienu metu nėra kelių dantų. Todėl šiuolaikinės implantavimo technikos dažnai tampa puikia alternatyva išimamam, fiksuotam ir tiltiniam visų tipų dantų protezavimui.
Pas odontologą-implantologą pacientas paprastai gauna pas kitus specialistus – dantų terapeutus ar odontologus. Šiais laikais dantų implantacijos imamasi dažniausiai pacientams pageidaujant, nesant sveikatos kontraindikacijų ir esant indikacijų implantuoti dantis, tai yra nesant galimybės montuoti protezavimo konstrukcijas. Dantų implantacija yra tiksliai apibrėžta medicininė technika, kuriai reikalingas išsamus pacientų ištyrimas ir paruošimas šiai procedūrai.
Tarp pagrindinių dantų implantavimo problemų, kurias pastaroji gali visiškai išspręsti, galime išskirti šias dantų problemas, simptomus ir ligas:
- odontologijos skyriaus nebuvimas bet kurioje žandikaulio vietoje;
- kelių dantų (grupių) nebuvimas bet kurioje žandikaulio dalyje;
- gretimų dantų nebuvimas su tais, kuriuos reikia protezuoti, tai yra tuo atveju, kai tilto konstrukcija tiesiog neturi prie ko pritvirtinti, nes kaimynystėje nėra tinkamų atraminių dantų;
- dantų grupės nebuvimas skirtingose vieno žandikaulio dalyse ir ant skirtingų žandikaulių (sudėtingi dantų defektai);
- visiška adentija, tai yra būtinybė pakeisti pilną dantuką;
- fiziologinės kūno ypatybės, neleidžiančios nešioti išimamų protezų, pvz., dusulio refleksas protezuojant arba alerginės reakcijos į medžiagas, iš kurių gaminami protezai;
- fiziologinė apatinio žandikaulio kaulinio audinio atrofija, neleidžianti saugiai pritvirtinti ir nešioti išimamą protezą;
- paciento nenoras nešioti išimamus protezus.
Svarbu atsiminti, kad net ir esant šioms problemoms, implantologas ne visada gali reikalauti implantų, nes implantavimas turi labai rimtų kontraindikacijų naudoti.
Tarp tokių kontraindikacijų išskiriamas cukrinis diabetas, įvairios skydliaukės patologijos, bronchų ir plaučių bei širdies ir kraujagyslių ligos ūminėje ir dekompensacinėje stadijoje, onkologinės patologijos. Vietinio tipo implantacijai taip pat yra kontraindikacijų – tai daugybė ėduonies, paciento burnos gleivinės ligos ir kiti požymiai, kuriuos pacientas po kurio laiko gali ištaisyti ir vėl kreiptis į odontologą su implantu dėl implanto įdėjimo.
Gydytojo odontologo-implantologo priėmimas ir darbo metodai
Gydytojas odontologas-implantologas savo praktikos eigoje turi atlikti daugybę privalomų procedūrų, galiausiai į paciento burną įdedant reikiamus implantus.
Tokios procedūros medicininės apžiūros metu apima:
- pirminis dantų patikrinimas;
- konsultacijos su kitais susijusiais specialistais;
- įvairių paciento laboratorinių tyrimų paskyrimas;
- burnos ertmės tyrimo diagnostikos metodai;
- individualus darbas renkantis implantų formą ir dydį;
- tam tikro tipo implanto gamyba ir įvedimas į paciento burnos ertmę ir kaulinį audinį;
- dantų protezavimas.
Iki to momento, kai gydytojas pradės atlikti tiesioginę operaciją, pacientas turės jį aplankyti keletą kartų. Parengiamojo etapo metu geras implanto odontologas surinks visą jam reikalingą informaciją tolimesniam darbui apie pacientą ir jo ligos istoriją, paskirs reikiamus tyrimus, kad nustatytų kontraindikacijas ir galės kuo tiksliau numatyti implantacijos rezultatą.
Tirdamas paciento burnos ertmę, implantuojantis odontologas reikalauja atliktų tyrimų rezultatų, tokių kaip pilnas kraujo tyrimas, kraujo tyrimas dėl hepatito, cukraus, ŽIV infekcijos, panoraminė rentgeno nuotrauka ar kompiuterinė vieno ar abiejų žandikaulių tomografija. pacientas.
Esant širdies ir kraujagyslių ligoms, odontologui reikės paciento elektrokardiogramos rezultatų, esant alergijai vaistams, reikės praeiti alergijos tyrimus dėl jautrumo anestetikų komponentams. Esant problemų su likusiais dantimis ar dantenomis, pacientui atliekama burnos ertmės sanitarija, kad implantacijos metu infekcija nepatektų į atvirą žaizdą.
Gydytojas odontologas-implantologas būtinai informuoja pacientą apie esamus dantų implantavimo būdus, implantuojamų implantų tipus, žaizdų gijimo trukmę ir tolimesnį protezavimą. Galutinai susitaręs su pacientu dėl pasirinktos implantacijos technikos, gydytojas pradeda planuoti operaciją.
Gydytojo odontologo-implantologo darbo chirurginio etapo metu gali būti naudojami du operacijos atlikimo būdai – dviejų etapų implantacija ir vienos pakopos. Sprendimą naudoti vieną iš šių metodų priima tik gydytojas, atsižvelgdamas į ligos eigos vaizdą, kurį jis gali stebėti pacientui.
Chirurginė intervencija bet kokia implantavimo technika atliekama taikant vietinę nejautrą, kuri užtikrina visišką proceso neskausmumą pacientui. Vieno danties protezavimas specialistas vidutiniškai užtrunka apie 30 minučių. Po implantacijos padaroma kontrolinė implantacijos srities rentgeno nuotrauka, po kurios pacientas gali išeiti iš odontologo vizito.
Vėliau pacientas turi apsilankyti pas implantą atlikusį odontologą, kuris atliko implantaciją, kad būtų pašalintos siūlės ir dar kartą būtų atlikta gydymo paveiktos vietos rentgeno nuotrauka, taip pat praėjus porai mėnesių po implantacijos, kad būtų galima įdiegti titaninis varžtas – dantenų formuotojas, suteikiantis kontūrams būsimą karūną. Ir, galiausiai, trečio apsilankymo metu vietoj formuotojo dantenoje įrengiama atrama, kuri ateityje tarnaus kaip atrama metalo keramikos karūnui.
Praėjus 3-6 mėnesiams po implantacijos, pacientui paskiriamas implantuoto danties protezavimas. Šis etapas, kuris vidutiniškai gali trukti apie 1 mėnesį, apima paciento žandikaulių atspaudo paėmimą, iš anksto patvirtinto tipo ortopedinės konstrukcijos laboratorinę gamybą, protezo montavimą ir įdėjimą į burnos ertmę bei galutinį žandikaulių fiksavimą. struktūra burnos ertmėje.
Dantų implantų tarnavimo laikas labai priklauso nuo to, kaip atidžiai pats pacientas toliau stebės burnos ertmės būklę. Ir, žinoma, būtina reguliariai lankytis pas odontologą, kad gydytojas galėtų savarankiškai stebėti visus paciento pokyčius, vykstančius konstrukcijos nešiojimo metu.
Rekomendacijos pacientams
Pašalinus bet kokius dantis, žmogaus burnos ertmėje atsiranda negrįžtamų pakitimų. Jei kokie nors dantų vienetai bus pašalinti, o ne atstatyti, prasidės žandikaulių uždarymo pažeidimas, kuris ateityje dažnai sukelia periodonto ligą. Taip pat vyksta dantų pasislinkimas žandikaulyje – dalis dantų eina į priekį (dantys prieš pašalintą vienetą), o dalis pradeda stengtis užimti pašalinto danties vietą. Taigi, žmogaus burnoje pažeidžiamas teisingas dantų kontaktas. Dėl to tarp dantų gali įstrigti dažnos maisto dalelės, išsivystyti ėduonis ar dantenų uždegimas.
Taip pat dėl burnos ertmės kramtymo vienetų pasvirimo perkraunami likusius dantis supantys audiniai, taip pat sumažėja įkandimo aukštis ir likusių dantų vienetų pasislinkimas į priekį išilgai žandikaulio. Tai susiję su tuo, kad priekiniai dantys gali pradėti skirtis vėduoklės pavidalu, atsilaisvinti. Visi šie procesai vienaip ar kitaip išprovokuoja greitą danties kaulo mirtį. Būtent todėl šalindami dantis būtinai turėtumėte kreiptis į gerą implantų odontologą, kad būtų galima atstatyti visus reikalingus burnos ertmės komponentus ir palaikyti taisyklingą visų dantų kramtymo funkciją.