Turinys
Daugelį iš mūsų vargina kasdienybė ir kasdienybė – maisto gaminimas, tėvų susirinkimai, lankymasis poliklinikoje, darbas... Kaip suprasti, kuris reikalas skubus, o kuris ne? Kiek svarbus įgaliojimų perdavimas ir pagalbos prašymai? Suprasti padeda klinikinė psichologė Elena Tukhareli.
Pasaulis jau seniai žengė į priekį tiek pagal gyvenimo sąlygas, tiek pagal požiūrį į kasdienybę. Močiutėms būtų nelengva paaiškinti, kad mes niekam neturime laiko, nes jos turėjo viską tvarkyti — dirbti, tvarkyti buitį, išmaitinti šeimas. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje laikas, lankstumas ir įvairūs įgūdžiai yra labiau vertinami nei gebėjimas nusiprausti „skylėje“. Juk indų plovimas ir plovimas šiandien gali būti „deleguotas“ buitinei technikai (o tada kažkas turi krauti nešvarius skalbinius į būgną ir išplovus indus šluostyti), bet svarbesnių užduočių gyvenimui – ne.
Norint netapti „blokavimų“ auka, verta išmokti atskirti užduotis pagal vykdymo prioritetą (jei kalbame apie profesines pareigas) ir pagal noro tiesą šiuo metu (jei, pavyzdžiui, galvojame apie tai, kaip praleisti dieną).
Norėdami paskirstyti užduotis, patogu naudoti planavimo techniką - Eizenhauerio matricą. Tai gana lengva sukurti. Surašome užduočių sąrašą ir prie kiekvienos pažymime: svarbu ar ne? Skubiai ar ne? Ir nupieškite lentelę taip:
A kvadrantas – svarbūs ir neatidėliotini reikalai
Čia pateikiamos užduotys, kurios, neįvykdytos, kelia pavojų jūsų tikslams ir su sveikata susijusioms problemoms. Pavyzdžiui, skubūs laiškai, projektai, kuriuos reikia skubiai pristatyti, aštrus skausmas ar būklės pablogėjimas.
Idealiai planuojant šis kvadrantas lieka tuščias, nes nekaupiate užduočių, kurias teks spręsti skubotai. Nebaisu, jei čia atsiras taškai, svarbu, kad jų būtų mažai. Priešingu atveju turėsite peržiūrėti terminų ir atvejų sąrašą.
B kvadrantas – svarbus, bet ne skubus
Dažnai tai yra pagrindinė mūsų veikla: svarbios bylos, kuriose nėra terminų, o tai reiškia, kad galime jas dirbti atsipalaidavus. Tai tikslai, kuriuos reikia planuoti ir kurie yra skirti strateginei plėtrai. Arba su saviugda ir socialinių ryšių palaikymu susiję dalykai, pavyzdžiui: išklausyk paskaitą ar eik į sporto salę, susitikk su draugais, paskambink artimiesiems.
Turite būti atsargūs, nes jei atidėliosite užduotis iš šio kvadranto, jos gali „perkelti“ į A kvadrantą.
C kvadrantas – skubus, bet nesvarbus
Kalbame apie išsiblaškymą: šio kvadranto užduočių įvykdymas nepadeda pasiekti tikslo, o priešingai – trukdo susikoncentruoti į tai, kas iš tiesų svarbu, mažina efektyvumą ir išsekina. Dažniausiai tai yra įprastinės užduotys, kurios vis dėlto negailestingai „suvalgo“ mūsų brangų laiką.
Delegacija padės mums su jais susidoroti: pavyzdžiui, kol baigiate ataskaitą namuose, galite paprašyti savo partnerio pavedžioti šunį arba apmokėti sąskaitas. Svarbiausia jų nepainioti su užduotimis, kurios turėtų būti A kvadrante: įsitikinkite, kad užduotys tikrai nėra svarbios.
D kvadrantas – neskubūs ir nesvarbūs dalykai
Tai nepaprastai įdomus kvadrantas: čia susirenka dalykai, kurie nėra naudingi, bet kuriuos baisiai mėgstame. Tai gali būti, pavyzdžiui, įvairių svetainių studijavimas ir žinučių skaitymas momentiniuose pasiuntiniuose – tai paprastai vadiname „kartais reikia pailsėti“. Dažnai tokia veikla atima laiko nuo kitų užduočių.
Tai nereiškia, kad turėtumėte visiškai atsisakyti pramogų, tačiau kiekviename kvadrante turite išlaikyti reikalų pusiausvyrą. Jei po poros dienų turėsite svarbų pristatymą, tada skirdami laiko dalykams iš D kvadranto, vėliau rizikuojate susidurti su skubėjimu A kvadrante.
Matricos pavyzdys rodo, kad kiekvienam iš mūsų svarbu gebėti deleguoti ir prašyti pagalbos. Tai ne visada daro mus silpnus kitų akyse. Šis požiūris veikiau rodo, kad galime tinkamai įvertinti savo galimybes ir paskirstyti laiką bei išteklius.
O kaip dėl atidėliojimo?
Kartais būna taip: viskas iki gerklės, bet nesinori nieko imtis, todėl išvis nieko nedarai. Slinkite per socialinės žiniasklaidos kanalus arba laikykitės serijos. Visa tai labai panašu į vilkinimą – polinkį nuolat atidėti net svarbius ir skubius dalykus.
Atidėliojimas nėra tinginystės sinonimas, jau nekalbant apie poilsį. Kai žmogus tingi, jis nepatiria neigiamų emocijų ir nesusiduria su nemaloniomis pasekmėmis. Ilsėdamasi papildo energijos atsargas ir pasikrauna teigiamų emocijų. O atidėliojimo būsenoje eikvojame energiją beprasmėms veikloms ir svarbius dalykus atidedame paskutinei akimirkai. Dėl to mes darome ne viską arba darome tai, ko reikia, o darome blogai, o tai mažina mūsų savivertę, sukelia kaltės jausmą, stresą, produktyvumo praradimą.
Nerimą keliantys žmonės ir perfekcionistai yra labiau linkę atidėlioti, kurie mieliau imsis kokios nors užduoties arba nuolat ją atidės, jei negalės pakankamai tobulai įvykdyti savo plano savo pasaulio paveikslui. Tokiose situacijose gali padėti gerai planuoti reikalus, surasti patikimą asmenį, kuris juos suprastų, ir darbas su antrine nauda. Tai yra, verta užduoti sau klausimą: kas man sukelia reikalų vilkinimą? Ką aš iš to gaunu?
Jei jums sunku planuoti ir atlikti užduotis ir įtariate, kad dėl to kaltas ir atidėliojimas, pabandykite dirbti su specialistu apie savigarbą ir pasitikėjimą savimi, baimę būti netobulam ir suklysti. Po to jums bus daug lengviau struktūrizuoti savo gyvenimą.