Kodėl reikia baltymų?
Baltymai (baltymai) yra svarbi mūsų kūno sudedamoji dalis: jis yra pagrindinis žmogaus kūno audinių formavimosi šaltinis. Dalis reikalingo elemento mūsų organizme pasigamina be įsikišimo, tačiau, kad visos sistemos veiktų stabiliai, jo atsargas reikėtų reguliariai papildyti maistu.
statyba
Visi žino, kad ląstelių sistema nuolat atnaujinama – senos ląstelės pakeičiamos naujomis, dėl to keičiasi žmogaus organizmo struktūra. Kiekviena iš šių ląstelių susideda iš baltymų, todėl šio elemento trūkumas organizme sukelia neigiamų pasekmių. Tai galima paaiškinti paprastai: jei tuo metu, kai susidaro nauja ląstelė, organizme nėra pakankamai baltymų, tada vystymosi procesas sustos. Tačiau jo pirmtakai jau baigė savo ciklą! Pasirodo, nukentės organas, kuriame negyvos dalelės laiku nepakeičiamos naujomis.
hormonų
Daugumą hormonų, turinčių įtakos žmogaus savijautai, našumui ir reprodukcinei funkcijai, sudaro baltymai. Logiška, kad reikiamo šio elemento kiekio trūkumas sukels hormonų nepakankamumą ir kitas problemas.
transportui ir kvėpavimui
Hemoglobino baltymas yra atsakingas už kvėpavimo funkciją: padeda į organizmą patenkančiam deguoniui pradėti audinių oksidaciją, o vėliau grąžina jį į išorę anglies dioksido pavidalu. Šie procesai papildo gyvybinę energiją, todėl laiku „neįjungus“ organizme išsivysto mažakraujystė. Tai taip pat sukelia vitamino B12 trūkumą, kuris dalyvauja tinkamai pasisavinant su maistu gaunamus baltymus.
skeleto-raumenų sistemos
Visi raumenų ir kaulų sistemos komponentai taip pat susideda iš baltymų.
imtuvas
Elementas padeda veikti visiems žmogaus pojūčiams, įskaitant mąstymą, regėjimą, spalvų ir kvapų suvokimą ir kt.
imunoprotekcinis
Baltymų dėka organizme gaminasi antikūnai, pasišalina toksinai, naikinami infekcijų ir virusų židiniai.
Kokia yra vitamino B12 nauda?
B12 (kobalaminas) turi kumuliacinę savybę: jis sintetinamas organizmo viduje mikrofloros pagalba, o vėliau lieka žmogaus inkstuose ir kepenyse. Tuo pačiu metu vitaminas nėra absorbuojamas žarnyne, o tai reiškia, kad jo kiekis turi būti papildytas iš išorės. Elementas itin svarbus jauname amžiuje, nes dalyvauja formuojant visas sistemas, stabilizuoja nervų būklę, apsaugo nuo anemijos, skatina energijos gamybą. Taip pat visi suaugusieji turi vartoti vitaminą su maistu, nes be jo neapsieina nė vienas iš svarbiausių vidinių procesų, pavyzdžiui:
kraujodara
· reprodukcija
nervų sistemos darbas
Imuniteto formavimas ir palaikymas
normalizuotas slėgis
ir daug daugiau.
1. Atrofinis gastritas
2. Parazitų invazija
3. Žarnyno disbiozė
4. Plonosios žarnos ligos
5. Prieštraukulinių vaistų, geriamųjų kontraceptikų, ranitidino vartojimas.
6. Nepakankamas vitamino suvartojimas su maistu
7. Alkoholizmas
8. Vėžio procesas
9. Paveldimos ligos
Gydytojai nustato standartinę su maistu gaunamo kobalamino normą – nuo 2 iki 5 mikrogramų per dieną. Tiek mėsos valgytojai, tiek vegetarai turi stebėti savo B12 kiekį kraujyje: laikoma, kad norma yra nuo 125 iki 8000 pg/ml. Priešingai mitams, didelis kiekis kobalamino yra ne tik gyvūnuose, bet ir augaliniuose produktuose – sojoje, rudadumbliuose, žaliuosiuose svogūnuose ir kt.
Kokį maistą turėtumėte valgyti?
Anna Zimenskaya, gastroenterologė, fitoterapeutė:
Daugelyje augalinių maisto produktų gausu baltymų. Pagal baltymų kiekį ir nepakeičiamų aminorūgščių balansą pirmauja sojos pupelės, kurias galima vartoti tiek daigintas žalias, tiek fermentuotas (miso, tempeh, natto pavidalu) ir termiškai virti. Jie turi daug baltymų – apie 30-34 gramus 100 g produkto. Kiti ankštiniai augalai taip pat padeda prisotinti organizmą šiuo elementu, pavyzdžiui, lęšiai (24 g), mung pupelės (23 g), avinžirniai (19 g). Linų baltymai savo sudėtimi yra artimi idealiems baltymams ir yra 19-20 g baltymų 100 g sėklų. Be aukštos kokybės baltymų, linuose taip pat yra didelė koncentracija omega-3 – nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios apsaugo kraujagysles ir neleidžia vystytis vėžiui. Pakankamas baltymų kiekis yra moliūgų sėklose (24 g), chia sėklose (20 g), grikiuose (9 g). Palyginimui, baltymų jautienoje yra tik 20–34 g, dešrelėse – 9–12 g, varškėje – ne daugiau 18 g.
Vegetarams labai naudinga du-penkis kartus per savaitę reguliariai vartoti linų košę ar želė, ankštinius augalus – tiek žalius daigintus, tiek troškintus su daržovėmis. Pupelių monopatiekės netinka žmonėms, turintiems problemų su virškinimo traktu. Bet jei į daržoves ar grikius jų dėsite nedideliais kiekiais, pravers.
Žmogui ne mažiau svarbus vitaminas B12. Jo trūkumą galima įtarti pasikeitus bendrai savijautai: jaučiamas silpnumas, pablogėja atmintis, sulėtėja mąstymas, atsiranda rankų drebulys ir sutrinka jautrumas, smarkiai sumažėja apetitas, gali sutrikti glositas. Situacijai patikslinti tikrinamas vitamino homocisteino kiekis kraujyje.
Gamtoje B12 sintetina tik mikroorganizmai natūralių formų pavidalu: adenozilkobalaminas, metilkobalaminas. Žmogaus organizme jo pakankamai susidaro žarnyno mikroflora. Šiuolaikinio mokslo požiūriu vitaminas negali būti pernešamas per žarnyno barjerą apatiniame virškinimo trakte, o turi būti absorbuojamas plonojoje žarnoje. Tačiau galbūt mes dar mažai žinome apie paslėptas kūno atsargas. Praktikoje yra vegetarų, kurių patirtis yra nuo kelerių metų iki kelių dešimtmečių, kurie nejaučia vitamino B12 trūkumo simptomų. O kai kuriems žmonėms, atvirkščiai, jis išsivysto jau 3–6 mėnesius atsisakius mėsos. Beje, dažnai B12 trūkumas pastebimas ir mėsos valgytojams!
Alternatyva gyvuliniams vitamino šaltiniams – jūros žuvims ir kitoms jūros gėrybėms, kiaušiniams – gali būti vaistai ir maisto papildai su vitaminu B12. Tačiau geriau naudoti kompleksinius produktus, kuriuose yra visas B grupės vitaminų spektras.
Nesu reguliarių tyrimų šalininkė, nes manau, kad pagrindinė sveikatos profilaktika yra tiesiogiai sveika gyvensena, kūno kultūra, grūdinimasis, darbas su protu. Todėl, jei nėra gerovės pažeidimo, geriau skirti daugiau dėmesio savo vystymuisi. Esant sveikatos problemoms, atsiradus ligų simptomams, žinoma, būtina išsitirti pas gydytoją. Kitose situacijose labai informatyvus bus įprastas bendras kraujo tyrimas kas 6-12 mėnesių.
Dauguma vegetarų, kurie kardinaliai pakeičia mitybą ir nustoja valgyti mėsą, nepatiria jokių problemų. Priešingai, jų galvos skausmai praeina, ištvermė didėja, pagerėja bendra savijauta. Tuo pačiu metu 10–20% žmonių, kurių mityba smarkiai pasikeitė, vis tiek gali turėti trūkumo simptomų, tokių kaip anemija, trapūs plaukai ir nagai. Esant tokiai situacijai, patartina susilpninti užsidegimą ir pradėti pokyčius palaipsniui, laikantis badavimo, vykdant antiparazitines programas ir bendro organizmo valymo priemones.