Disortografija yra mokymosi negalia. Kaip ir kitų DYS sutrikimų atveju, kalbos terapija yra pagrindinis gydymo būdas, padedantis vaikui, sergančiam disortografija.

Apibrėžimas

Disortografija yra ilgalaikė mokymosi negalia, kuriai būdingas reikšmingas ir ilgalaikis rašybos taisyklių įsisavinimo trūkumas. 

Jis dažnai siejamas su disleksija, bet gali egzistuoti ir atskirai. Disleksija ir disortografija kartu sudaro specifinį rašytinės kalbos įsisavinimo sutrikimą, vadinamą disleksija-disortografija. 

Priežastys 

Disortografija dažniausiai yra mokymosi sutrikimo (pavyzdžiui, disleksijos) pasekmė. Kaip ir disleksija, šis sutrikimas yra neurologinės ir paveldimos kilmės. Vaikai, sergantys disortografija, turi pažinimo sutrikimų. Pirmasis yra fonologinis: vaikai, turintys disortografiją, turėtų žemesnius fonologinius ir kalbinius įgūdžius nei kiti vaikai. Antrasis – regos ir laiko disfunkcija: vaikams, sergantiems disortografija, sunku suvokti judesius ir greitą informaciją, atsiranda kontrastų regėjimo sutrikimai, trūkčiojimai ir anarchinės akių fiksacijos. 

Diagnostinis 

Logopedinis įvertinimas leidžia nustatyti disortografijos diagnozę. Tai apima fonologinio suvokimo testą ir vizualinio dėmesio testą. Šis įvertinimas leidžia ne tik diagnozuoti dis sutrikimą, bet ir įvertinti jo sunkumą. Taip pat gali būti atliktas neuropsichologinis įvertinimas, siekiant geriau nustatyti vaiko sunkumus ir nustatyti tinkamiausią gydymą. 

Susirūpinę žmonės 

Maždaug 5–8 % vaikų turi DYS sutrikimų: disleksija, dispraksija, disortografija, diskalkulija ir kt. Specifiniai mokymosi sutrikimai skaityti ir rašyti (disleksija-disortografija) sudaro daugiau nei 80 % mokymosi sutrikimų. 

Rizikos veiksniai

Dysortografija turi tuos pačius rizikos veiksnius kaip ir kiti DYS sutrikimai. Šiai mokymosi negaliai įtakos turi medicininiai veiksniai (neišnešiotumas, naujagimių kančios), psichologiniai ar emociniai veiksniai (motyvacijos stoka), genetiniai veiksniai (smegenų sistemos pakitimų, atsakingų už rašytinės kalbos įsisavinimą), hormoniniai veiksniai. ir aplinkos veiksniai (nepalanki aplinka).

Disortografija pasireiškia keliais požymiais, kuriuos galima suskirstyti į kelias kategorijas. Pagrindiniai požymiai – lėtas, netaisyklingas, nerangus rašymas. 

Sunkumai konvertuojant fonemą ir grafemą

Disortografiniam vaikui sunku susieti grafemą su garsu. Tai pasireiškia artimų garsų supainiojimu, raidžių inversija, žodžio pakeitimu gretimu žodžiu, žodžių kopijavimo klaidomis. 

Semantinės kontrolės sutrikimai

Semantinė nesėkmė sukelia nesugebėjimą įsiminti žodžių ir jų vartojimo. Dėl to atsiranda homofono klaidų (kirminai, žalia...) ir pjovimo klaidos (pavyzdžiui, kostiumui...)

Morfosintaksiniai sutrikimai 

Vaikai, sergantys disortografija, painioja gramatines kategorijas ir jiems sunku naudoti sintaksinius žymenis (lytį, skaičių, priesagą, įvardį ir kt.)

Rašybos taisyklių įsisavinimo ir įsisavinimo trūkumas 

Rašybos sutrikęs vaikas sunkiai prisimena pažįstamų ir dažnai pasitaikančių žodžių rašybą.

Gydymas daugiausia grindžiamas kalbos terapija, ilgalaikė ir idealiai suplanuota. Tai neišgydo, bet padeda vaikui kompensuoti savo trūkumus.

Logopedinė reabilitacija gali būti siejama su reabilitacija pas grafoterapeutą ir psichomotorinį terapeutą.

Negalima išvengti disortografijos. Kita vertus, kuo anksčiau ji nustatoma ir anksti gydoma, tuo didesnė nauda. 

Disleksijos-disortografijos požymius galima aptikti dar darželyje: nuolatiniai žodinės kalbos sutrikimai, garso analizės, valdymo, rimavimo sunkumai, psichomotoriniai sutrikimai, dėmesio ir (arba) atminties sutrikimai.