Turinys
Didelis akademinis krūvis, įtemptas popamokinės veiklos grafikas, dideli suaugusiųjų lūkesčiai, netikrumas dėl ateities... Vidurinių ir aukštųjų mokyklų moksleiviai dažnai susiduria su perdegimu. Kaip atpažinti požymius ankstyvosiose stadijose ir padėti vaikui susidoroti su šia problema?
Emocinio perdegimo priežastys
Ilgalaikis stresas yra pagrindinė emocinio išsekimo priežastis. Nedidelis stresas turi net privalumų, nes jo pagalba mokinys išmoksta nebijoti sunkumų, įveikti kliūtis ir siekti užsibrėžtų tikslų. Problemos prasideda tada, kai stresas tampa reguliarus. Vaikas neturi galimybės ir laiko „perkrauti“: susikaupęs nerimo jausmas auga ir galiausiai veda į emocinį išsekimą, o vėliau – perdegimą.
Pagrindinės moksleivių streso priežastys:
atsakomybė tėvams ir noras pateisinti jų lūkesčius;
didelis mokymo krūvis (pavyzdžiui, remiantis neseniai , tik 16% moksleivių skiria 11–15 valandų per savaitę, ruošdamiesi vieningam valstybiniam egzaminui, o 36,7% – 5–10 valandų per savaitę);
netikrumas dėl ateities.
Sąrašas tęsiasi, įtraukiant galimas stresines situacijas šeimoje ar, pavyzdžiui, sunkumus bendraujant su bendraamžiais.
Emocinis perdegimas neatsiranda per naktį. Dažniausiai viskas prasideda nuo nuovargio, kuris kaupiasi palaipsniui, ir kasdienių rūpesčių dėl pažymių, santykių su šeima, draugais ir ne tik.
Vaikai tampa uždaresni, yra neaktyvūs ir irzlūs, greitai pavargsta, nieko nenori, prastėja akademiniai rezultatai. Esant tokiai situacijai, labai svarbu kuo anksčiau pastebėti perdegimo pirmtakus ir padėti vaikui susidoroti su krūviu.
Emocinio perdegimo simptomai:
Emocinės būklės pokyčiai
Nuolat patirdamas stresą, paauglys tampa irzlus, atsisako bendrauti, į visus klausimus atsako vienaskiemeniais. Iš išorės atrodo, kad jis nuolat yra debesyse.
Miego sutrikimai
Emocinio pervargimo laikotarpiu vaikai dažnai pradeda miegoti. Jie ilgai užmiega, nuolat prabunda naktį, beveik nesikelia ryte.
Lėtinis nuovargis
Vaikui neužtenka jėgų visai dienai, po kelių pamokų jaučiasi pavargęs. Tuo pačiu metu po ilgo miego ar savaitgaliais energijos lygis neatsistato.
Apatija ir atidėliojimas
Esant emociniam perdegimui, vaikui sunku susikoncentruoti į mokymąsi, jis tampa nedrausmingas, blogiau įsimenama informacija. Studentas nustoja domėtis tuo, kas žavėjo anksčiau: pomėgiais, bendravimu su draugais. Nutrūko ryšys su klasės draugais.
Problemos su apetitu
Atsisakymas valgyti ar, atvirkščiai, padidėjęs apetitas turėtų įspėti tėvus, nes pasikeitus valgymo elgsenai signalizuoja apie mokinio patiriamą stresą.
Kaip galiu padėti savo vaikui susidoroti su emociniu perdegimu?
1. Sumažinkite studijų krūvį
Tinkamas mokymosi krūvio paskirstymas ir gebėjimas kaitalioti veiklą su poilsiu ir sportu yra pagrindiniai įgūdžiai, padėsiantys susidoroti su perdegimu. Todėl pirmiausia reikėtų persvarstyti dienos režimą. Esant emociniam išsekimui, dalies papildomų užsiėmimų reikėtų atsisakyti, paliekant tik tai, kas mokiniui patinka ir nesukelia jam negatyvo.
Taip pat, žinoma, tėvai turėtų išanalizuoti savo požiūrį į vaiko sėkmę: ar jiems keliami per dideli reikalavimai, ar leidžia ne viską 100 proc. Toks suaugusiųjų palaikymas ir supratimas itin svarbus mokiniui emociškai sunkiu laikotarpiu.
2. Į savo dienos grafiką įtraukite privalomas poilsio pertraukas
Namų darbų laikas gali būti „suskirstytas“ į 25-30 minučių blokus su penkių minučių poilsio pertraukomis, naudojant Pomodoro metodą. O tarp mokyklos ir mokytojų skirkite laiko pasivaikščiojimui gryname ore ar sportui. Taip pat vaikas turėtų turėti bent vieną laisvą dieną per savaitę, kai jis negali nieko veikti. Iš tiesų, kaip rodo praktika, kartais tėvai savo vaikus palieka visai be poilsio dienų.
3. Sutvarkykite savo darbo vietą
Tik Žemės gyventojų vienu metu gali efektyviai atlikti daugiau nei vieną užduotį, kelių užduočių atlikimas kenkia visiems kitiems. Todėl atliekant namų darbus vaikas neturėtų blaškytis. Telefonas turi būti įjungtas į tylųjį režimą, „iPad“ įdėtas į stalčių, o televizorius išjungtas.
4. Nustatykite miego įpročius
Priklausomai nuo moksleivių amžiaus naktimis nuo aštuntos iki dešimtos valandos. Tuo pačiu, anot72 % paauglių miega mažiau nei septynias valandas, todėl ir neigiamai veikia psichinę sveikatą. Norint išspręsti užmigimo problemas, reikėtų apriboti telefono naudojimą likus valandai iki miego, sugalvoti ritualus, nesusijusius su programėlėmis, pavyzdžiui, knygų skaitymą, bendravimą su šeima, piešimą ir pan.
5. Organizuokite aktyvias atostogas
Laisvalaikis turi ne tik teikti malonumą, bet ir „iškrauti“ galvą. Sportas, išvykos į gamtą, kultūringas poilsis, susitikimai su draugais, pomėgiai puikiai perjungia dėmesį ir suteikia energijos. Tai nereiškia, kad verta drausti vaikui leisti laiką socialiniuose tinkluose ir žiūrėti televizijos laidas. Optimalus kompromisas – kaitalioti internetines pramogas ir kitas poilsio rūšis.
6. Suteikite emocinę paramą
Emocinė pagalba yra ne mažiau svarbi nei praktinė pagalba organizuojant ugdymo procesą. Vaikas dažnai nepasitiki savimi, tiki, kad nepasiseks, todėl neverta stengtis visko daryti ir pateisinti kitų vilčių.
Esant tokiai situacijai, tėvų užduotis – padėti vaikui patikėti savimi. Tuo pačiu suaugusieji turėtų būti kantrūs ir pasiruošę, kad iš pradžių vaikas bus piktas ir atsisakys padėti.
Emocinis perdegimas – rimta problema, kuri savaime nepraeina ir reikalaujanti maksimalaus tėvų dėmesio, o kartais ir psichologo pagalbos.