Daugelis žmonių, patiriančių stresą, patenka į vadinamojo emocinio valgymo modelio spąstus. Emocinis valgymas gali pasireikšti įvairiai: pavyzdžiui, kai iš nuobodulio suvalgote maišelį traškučių arba kai po sunkios darbo dienos suvalgote šokoladinį plytelę.
Emocinis valgymas gali būti laikina reakcija į stresą, tačiau kai tai vyksta dažnai arba tampa pagrindiniu valgymo modeliu ir žmogaus emocijų valdymo būdu, tai gali neigiamai paveikti jo gyvenimą ir sveikatą.
Ką reikia žinoti apie emocinį valgymą
Emocinio persivalgymo priežastys yra ir fizinės, ir psichologinės.
Emocinį valgymą dažnai sukelia stresas ar kitos stiprios emocijos.
Yra keletas strategijų, kurios gali padėti žmogui susidoroti su emocinio valgymo simptomais.
Emocinio valgymo veiksniai
Emocijos, tokios kaip stresas, nėra vienintelės emocinio persivalgymo priežastys. Reikėtų nepamiršti, kad taip pat yra tokių veiksnių kaip:
Nuobodulys: nuobodulys dėl dykinėjimo yra gana dažnas emocinis trigeris. Daugelis žmonių, gyvenančių aktyvų gyvenimą, kreipiasi į maistą, kai turi prastovos laikotarpį, kad užpildytų tą vakuumą.
Įpročiai: Emocinį valgymą galima susieti su prisiminimu apie tai, kas įvyko žmogaus vaikystėje. Pavyzdys galėtų būti ledai, kuriuos tėvai pirko už gerus pažymius, arba sausainių kepimas su močiute.
Nuovargis: dažnai persivalgome arba be proto valgome būdami pavargę, ypač pavargę nuo nemalonios užduoties. Maistas gali atrodyti kaip atsakas į nenorą daugiau užsiimti veikla.
Socialinė įtaka: kiekvienas turi tą draugą, kuris vilioja tave suvalgyti picą vidury nakties ar nueiti į barą kaip atlygį sau po sunkios dienos. Dažnai persivalgome, tiesiog nenorėdami pasakyti „ne“ šeimai ar draugams.
Emocinio persivalgymo strategijos
Pirmas žingsnis, kurį žmogus turi žengti, kad išliptų iš emocinio valgymo spąstų, yra atpažinti veiksnius ir situacijas, kurios sukelia tokį elgesį. Maisto dienoraščio vedimas gali padėti.
Savo elgesio stebėjimas yra dar vienas būdas sužinoti apie savo mitybos įpročius. Pabandykite užsirašyti, ką veikėte per dieną, kaip tai privertė jus jaustis ir kaip tuo metu jautėtės alkanas.
Pagalvokite, kaip galite kovoti su trigeriais. Pavyzdžiui:
Jei valgote iš nuobodulio, pabandykite perskaityti naują knygą arba užsiimti nauju pomėgiu.
Jei valgote iš streso, išbandykite jogą, meditaciją ar eikite pasivaikščioti, kad susitvarkytumėte su emocijomis.
Jei valgote, nes jums liūdna, paskambinkite draugui arba eikite su šunimi pabėgioti į parką, kad susitvarkytumėte su savo neigiamais jausmais.
Taip pat gali būti naudinga pasikalbėti su terapeutu ar psichologu ir aptarti kitus būdus, kaip nutraukti emocinio valgymo ciklą.
Dietologas ar gydytojas taip pat gali nukreipti jus į išmanantį ekspertą arba pasiūlyti daugiau informacijos apie teigiamų mitybos įpročių formavimą ir santykio su maistu gerinimą.
Emocinis valgymas yra rimta kančia, kuri nepadeda žmogui patarti „susitraukti“ arba „tiesiog valgyti mažiau“. Emocinio valgymo modelio atsiradimo priežastys yra sudėtingos ir įvairios: tarp jų yra auklėjimas, neigiamų emocijų įtaka, fiziologiniai veiksniai.
Kaip atskirti fiziologinį alkį nuo emocinio?
Emocinį alkį labai lengva supainioti su fiziniu. Tačiau yra savybių, kurios juos išskiria, o šių subtilių skirtumų pripažinimas yra pirmas žingsnis siekiant sustabdyti emocinį valgymą.
Užduokite sau keletą klausimų:
Alkis ateina greitai ar palaipsniui? Emocinis alkis dažniausiai atsiranda labai staiga, o fiziologinis alkis dažniausiai pasireiškia palaipsniui.
Ar turite potraukį tam tikriems maisto produktams? Emocinis alkis dažniausiai siejamas su potraukiu nesveikam maistui ar tam tikram maistui, o fizinis alkis dažniausiai numalšinamas bet kokiu maistu.
Ar valgote be proto? Nesąmoningas valgymas yra valgymas nekreipiant dėmesio į tai, ką valgote ir kaip jaučiatės. Pavyzdžiui, kai žiūrite televizorių ir vienu metu suvalgote visą indą ledų, tai yra beprotiško valgymo ir emocinio persivalgymo pavyzdys.
Alkis kyla iš skrandžio ar galvos? Fiziologinį alkį rodo ūžesys skrandyje, o emocinis alkis dažniausiai prasideda tada, kai žmogus galvoja apie maistą.
Ar pavalgęs jaučiatės kaltas? Kai dėl streso pasiduodame norui valgyti, dažniausiai patiriame gailesčio, gėdos ar kaltės jausmą, o tai yra aiškus emocinio valgymo bruožas. Kai numalšini fiziologinį alkį, aprūpini organizmą reikalingomis maistinėmis medžiagomis ir kalorijomis, nesiedamas to su neigiamais jausmais.
Taigi emocinis valgymas yra gana dažnas reiškinys, skiriasi nuo fiziologinio alkio. Kai kurie žmonės kartkartėmis tam pasiduoda, o kiti gali pastebėti, kad tai daro įtaką jų gyvenimui ir netgi gali kelti grėsmę jų sveikatai ir psichinei gerovei.
Jei patiriate neigiamų emocijų dėl mitybos įpročių ir negalite jų pakeisti patys, geriausia šia tema pasikalbėti su dietologu ar terapeutu, kuris padės rasti sprendimą ir susidoroti su šia situacija.