Neurozė yra problema, kuri dažniausiai kamuoja jaunus žmones nuo dvidešimties iki trisdešimties metų. Tai pasireiškia įvairiais lygmenimis: tiek elgesiu, tiek emocijomis, tiek fiziniais pojūčiais. Bet kokiu atveju būtina gydyti neurozę, neignoruojant jos simptomų. Pagrindiniai šios ligos simptomai – baimės, sunkumai funkcionuojant visuomenėje, taip pat baimės jausmas prieš imant kasdienius iššūkius.
Tai dažniausiai lydi minčių rinkimo sunkumai, atminties sutrikimai, mokymosi sutrikimai, taip pat somatiniai simptomai: širdies plakimas, galvos svaigimas ir galvos skausmai, skrandžio, stuburo ar širdies problemos, atsirandančios streso ir įtampos momentais, karščio bangos, su virškinimo sistema. (pvz., viduriavimas), paraudimas, raumenų skausmas, jutimo sutrikimas (pvz., klausa), dusulys, sunkumas krūtinėje, kartais net kai kurių alergijų simptomai.
Atsižvelgiant į neurozės atsiradimo priežastį, išskiriame jos tipus:
- Obsesinis kompulsinis sutrikimas. Tai siejama su obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, kuris pasireiškia tam tikrose gyvenimo srityse, kuriose laikomasi tam tikrų „ritualų“. Tai apsunkina gyvenimą ir verčia pacientą, pavyzdžiui, nuolat plauti rankas, dantis arba galvoje skaičiuoti įvairius daiktus, žingsnius ir pan., arba preciziškai sutvarkyti, pavyzdžiui, knygas lentynose. Obsesinis-kompulsinis sutrikimas – tai pasąmoningas pastūmimas nuo baimių ir fobijų, kurias sunku suvaldyti. Toks apsėdimas dažniausiai siejamas su tokiomis gyvenimo dalimis kaip seksas, higiena, liga ir tvarka.
- Neurasteninė neurozė. Kartais tai yra pesimistinio požiūrio į gyvenimą, neigiamo pasaulio suvokimo rezultatas. Tai atsiranda ryte, kai jaučiamės pikti, susierzinę ar pavargę, kai turime eiti į darbą ar mokyklą. Nuotaika dažniausiai pagerėja tik po pietų, kai darbo laikas eina į pabaigą. Tai gali pasireikšti dviem būdais: pykčio ir hiperaktyvumo priepuoliais arba nuovargiu ir atminties bei koncentracijos problemomis.
- Vegetacinė neurozė. Tai atsiranda dėl užsitęsusio streso ir emocijų, kurios neigiamai veikia mūsų nervų sistemą. Vegetacinė neurozė sukelia kai kurių organų, pirmiausia virškinimo ir kraujotakos sistemų, veiklos sutrikimus, prisideda prie, pavyzdžiui, hipertenzijos ar skrandžio opų susidarymo.
- Isterinė neurozė. Apie isterinę neurozę kalbame, kai žmogus gyvena tikėdamas, kad jam nepagydoma liga. Dažniausiai taip siekiama patraukti aplinkinių dėmesį (kartais nesąmoningai). Sužinojusi, kad yra saugi ir sveika, ji dažniausiai reaguoja su pykčiu. Dėl tikėjimo apie ligą atsiranda įvairių simptomų, tokių kaip epilepsija, drebulys, parezė, sąmonės netekimas, laikinas aklumas, pasunkėjęs kvėpavimas ir rijimas. Visa tai yra neurozės simptomas.
- Potrauminė neurozė. Tai apie žmones, kurie išgyveno avariją. Dažniausiai jie patiria įvairių negalavimų, tokių kaip galvos skausmas ir rankų drebulys. Kartais tai gali būti tikra žala dėl nelaimingo atsitikimo, kartais – potrauminė neurozė, ty paciento įsitikinimas, kad negalavimų priežastis – nelaimingas atsitikimas.
- Nerimo neurozė. Kai pacientas jaučia perdėtą mirties baimę, pasaulio pabaigą ar kitų žmonių nuomonę apie jį. Prieš tai dažnai būna ilgalaikis emocijų slėpimas, kol galiausiai jos virsta grėsmės jausmu ir fobijomis, ty nerimo neuroze. Kartais simptomus lydi rankų drebulys, pasunkėjęs kvėpavimas, gausus prakaitavimas ar krūtinės skausmas.