Viską, ką darome gyvenime, lemia mūsų jausmai ir emocijos, nesvarbu, teigiamos ar neigiamos. Kaip atskirti jausmą nuo emocijos? Kas apibūdina pagrindinius mus apimančius jausmus? Atsakymai.

Klaidingai manome, kad jausmai ir emocijos reiškia tą patį, tačiau iš tikrųjų tai yra dvi skirtingos sąvokos. 

Emocija – tai intensyvi emocinė būsena, pasireiškianti stipriu psichiniu ir (arba) fiziniu sutrikimu (verksmais, ašaromis, juoko pliūpsniais, įtampa...), kuris neleidžia pagrįstai ir tinkamai reaguoti į ją sukėlusį įvykį. . Emocijos yra kažkas tokio stipraus, kad jos linkusios mus užvaldyti ir priversti prarasti savo galimybes. Ji yra trumpalaikė.

Jausmas yra emocinės būsenos suvokimas. Kaip ir emocija, tai yra emocinė būsena, tačiau skirtingai nuo jos, ji paremta psichinėmis reprezentacijomis, įsitvirtina individe ir jo jausmai yra ne tokie intensyvūs. Kitas skirtumas yra tas, kad jausmas paprastai yra nukreiptas į konkretų elementą (situaciją, asmenį...), o emocija gali neturėti tiksliai apibrėžto objekto.

Todėl jausmai yra emocijos, kurias suvokia mūsų smegenys ir kurios tęsiasi laikui bėgant. Taigi neapykanta yra pykčio (emocijos) kurstomas jausmas, susižavėjimas – džiaugsmo (emocijos) kurstomas jausmas, meilė – jausmas, kurį sukelia daugybė skirtingų emocijų (prisirišimas, švelnumas, troškimas...).

Meilės jausmas

Tai, be jokios abejonės, yra sunkiausiai apibrėžiamas jausmas, nes jo neįmanoma tiksliai apibūdinti. Meilei būdinga daugybė fizinių jausmų ir emocijų. Tai yra intensyvių fiziologinių ir psichinių pojūčių, kurie kartojasi ir kurie turi vieną bendrą bruožą: jie yra malonūs ir sukelia priklausomybę, pasekmė.

Tokios emocijos kaip džiaugsmas, fizinis troškimas (kai kalbama apie kūnišką meilę), susijaudinimas, prisirišimas, švelnumas ir daugelis kitų eina koja kojon su meile. Meilės sužadintos emocijos matomos fiziškai: mylimo žmogaus akivaizdoje pagreitėja širdies ritmas, prakaituoja rankos, atsipalaiduoja veidas (šypsena ant lūpų, švelnus žvilgsnis...).

Draugiškas jausmas

Kaip ir meilė, draugiškas jausmas yra labai stiprus. Iš tiesų tai pasireiškia prisirišimu ir džiaugsmu. Tačiau jie skiriasi keliais aspektais. Meilė gali būti vienpusė, o draugystė yra abipusis jausmas, tai yra, dalijasi dviejų žmonių, kurie nėra iš tos pačios šeimos. Be to, draugystėje nėra fizinio potraukio ir seksualinio potraukio. Galiausiai, nors meilė yra neracionali ir gali užklupti be įspėjimo, draugystė ilgainiui kuriama remiantis pasitikėjimu, pasitikėjimu, parama, sąžiningumu ir įsipareigojimu.

Kaltės jausmas

Kaltė yra jausmas, sukeliantis nerimą, stresą ir tam tikrą fizinio bei psichinio susijaudinimo formą. Tai normalus refleksas, atsirandantis blogai pasielgus. Kaltės jausmas rodo, kad tai jaučiantis asmuo yra empatiškas ir rūpinasi kitais bei jų veiksmų pasekmėmis.

Apleistumo jausmas

Apleistumo jausmas gali turėti rimtų pasekmių, jei jis patiriamas vaikystėje, nes suaugus gali sukelti emocinę priklausomybę. Šis jausmas kyla, kai vaikystėje asmuo buvo apleistas ar nemylimas vieno iš dviejų tėvų ar mylimo žmogaus. Kai žaizda neužgydoma ar net nepastebima, apleistumo jausmas yra nuolatinis ir daro įtaką nuo jos kenčiančio žmogaus santykių, ypač meilės, pasirinkimams. Konkrečiai, apleistumo jausmas virsta nuolatine baime būti paliktam ir stipriu meilės, dėmesio ir meilės poreikiu.

Vienatvės jausmas

Vienišumo jausmas dažnai sukelia kančias, susijusias su stimuliavimo ir mainų su kitais nebuvimu. Jį gali lydėti kitų apleistumo, atstūmimo ar atskirties jausmas, bet ir gyvenimo prasmės praradimas.

Priklausomybės jausmas

Būti pripažintam ir priimtam grupėje yra labai svarbu kiekvienam asmeniui. Šis priklausymo jausmas sukuria pasitikėjimą, savigarbą ir padeda mums apibrėžti save kaip individą. Be bendravimo su kitais negalėtume žinoti, kaip reaguojame į tą ar kitą įvykį ar kaip elgiamės su aplinkiniais žmonėmis. Be kitų mūsų emocijos negalėtume būti išreikštos. Labiau nei jausmas, priklausymas yra žmonių poreikis, nes jis labai prisideda prie mūsų gerovės.