Plokščiapėdystė – kas tai, priežastys, simptomai. Plokščios pėdos tyrimas ir negalavimų gydymas

Vykdydama savo misiją, MedTvoiLokony redakcinė kolegija deda visas pastangas, kad pateiktų patikimą medicininį turinį, paremtą naujausiomis mokslo žiniomis. Papildoma žyma „Patikrintas turinys“ rodo, kad straipsnį peržiūrėjo arba tiesiogiai parašė gydytojas. Šis dviejų etapų patikrinimas: medicinos žurnalistas ir gydytojas leidžia mums pateikti aukščiausios kokybės turinį, atitinkantį dabartines medicinos žinias.

Mūsų įsipareigojimą šioje srityje, be kita ko, įvertino Žurnalistų už sveikatą asociacija, „MedTvoiLokony“ redakcinei kolegijai suteikusi garbingą „Didžiojo pedagogo“ vardą.

Plokščios pėdos yra pėdos, kurioms būdingi nusileidžiantys išilginiai skliautai. Šiandien plokščiapėdystė gali būti vadinama socialine liga. Tai labai dažna tiek vaikams, tiek suaugusiems. Tokių pėdų vaikai greitai pavargsta, o maži vaikai nenori vaikščioti, prašosi paimti ant rankų

Kas yra plokščios pėdos?

Plokščios pėdos (plokščios pėdos) yra būklė, kai išilginiai skliautai yra nuleisti. Jis labai dažnai vyksta šeimoje ir yra neįvertinamas tėvų. Tai didelė klaida, nes pirmieji vaiko gyvenimo metai yra lemiami teisingam pėdos formavimuisi, todėl šios problemos nereikėtų ignoruoti. Tinkamai pastatyta pėda dalyvauja tempiant fiziologinius lankus ir kaulinius lankus, kurie taip palaiko pėdą ir apsaugo ją nuo bet kokių smūgių. Jis glaudžiai priglunda prie žemės trimis taškais: kulnu, I galva ir XNUMX-ojo padikaulio kaulo galva. Savo ruožtu pagrindiniai pėdos skliautai eina tarp šių taškų:

  1. išilginis,
  2. medialinis,
  3. išilginė pusė,
  4. skersinis priekis.

Nuleidus šiuos taškus, susidaro plokščios pėdos. Plokščiapėdystė vaikai greitai pavargsta, o patys mažiausieji dažnai nenori vaikščioti ir yra prašomi pakelti. Iki 3 metų vaiko pėdos yra plokščios, nes užmaskuotos per daug išsivysčiusiais ir minkštais riebalais, kurie išnyksta apie 3 metus.

Galime išskirti du pagrindinius plokščių pėdų tipus:

– išilginės plokščios pėdos: kaip pėdos vidurinio skliauto nuleidimo pasekmė;

– skersinė plokščiapėdystė: atsiranda nuleidus skersinį pėdos skliautą.

Plokščios pėdos – priežastys

Plokščiapėdystė atsiranda dėl raumenų, atsakingų už taisyklingo pėdos skliauto palaikymą, įskaitant: priekinius ir užpakalinius blauzdikaulio raumenis, ilgąjį peronealinį raumenį ir visus pėdos padų raumenis.

Plokščios pėdos formavimosi priežastys gali būti:

  1. dėvėti netinkamą (per ankštą) avalynę,
  2. antsvoris / nutukimas,
  3. rachitas,
  4. apkraunant pėdas, susilpninant raumenis ir raiščius,
  5. kieta žemė,
  6. avėti aukštakulnius batus,
  7. avėti batus siauru pirštu,
  8. darbas stovint (bloga pėdų padėtis stovint),
  9. netinkamas ortopedinių vidpadžių naudojimas,
  10. sėdimas gyvenimo būdas,
  11. genetinis polinkis paveldėti pėdos architektūrą (specifinę struktūrą), kuri padidina plokščios pėdos riziką,
  12. aprengti kūdikį per ankštais batais ar kojinėmis,
  13. priversti savo vaiką vaikščioti, kai jis dar nėra tam pasiruošęs,
  14. darbo pobūdis, pvz., kirpėjas perkrauna pėdas,
  15. nėščioms moterims (šiuo laikotarpiu plokščiapėdystė gali pablogėti, nes moterys nešioja didelį svorį),
  16. Įgimti defektai (retai), pvz., raiščių ir sausgyslių laisvumas.

Plokščiapėdystė prisideda prie lėtinio pėdos kapsulės ir raiščių uždegimo išsivystymo. Mažiems vaikams plokščiapėdystė neturėtų kelti nerimo, nes besivystanti pėda prisipildžiusi riebalų, nusilpę raiščiai. Paauglystėje tėvai turėtų pasirūpinti, kad plokščiapėdystė vėliau neišnyktų. Todėl nevertėtų vaiko vaikščioti per greitai ar sodinti į vaikštynę, nes dar silpni raumenys patiria įtampą, dėl ko gali deformuotis pėdos. Kūdikis pradės vaikščioti, kai bus pasiruošęs. Plokščiapėdystė paprastai išnyksta savaime trečiaisiais vaiko gyvenimo metais.

Plokščios pėdos – simptomai

1. Skersinės plokščiapėdystės pasireiškia priekinės pėdos dalies išplatėjimu. Toks negalavimas dažniausiai pasireiškia moterims, kurios kasdien avi aukštakulnius batus.

2. Išilginės plokščios pėdos, savo ruožtu, yra pėdų apkrovimo pasekmė ir pasireiškia išilginio pėdos skliauto sumažėjimu arba išnykimu. Neretai apie tai byloja ir dėvimų batų būklė (padas nusidėvėjęs viduje; batai deformuoti). Gali atsirasti deformacija hallux valgus forma.

Kiti plokščios pėdos simptomai:

  1. nuospaudų ir kukurūzų susidarymas ant pado,
  2. skausmas blauzdos srityje (kartais),
  3. kepimo,
  4. degeneracinių pokyčių, galinčių deformuoti pėdas, susidarymas, pvz.
  5. per didelis kojų prakaitavimas,
  6. pasikartojančios mikozės ir kukurūzai,
  7. kraujotakos sutrikimai,
  8. vorinių venų ir hematomų susidarymas,
  9. sausa ir blyški oda
  10. edema
  11. sunki ir svyranti eisena,
  12. greitas pėdų nuovargis.

Plokščios pėdos aptikimo testas

Vaiko iki ketverių metų dėl veiksmo svorio pėda guli ant žemės. Pėda pradeda įgauti dailesnę formą vaikui lieknėjant ir kai jo svoris nustoja būti našta pėdoms. Norėdami sužinoti, ar jūsų vaikas neturi plokščių pėdų, turėtumėte atlikti paprastą testą. Žiūrint iš šono, pėdoje turi būti matomas vidinis įdubimas. Taigi, kai norite jį iš arti apžiūrėti, paprašykite vaiko atsistoti ant pirštų galiukų ir pažiūrėti, ar pėdos ertmė aiškiai matoma. Jei taip – ​​nerimauti neverta, tačiau jei pėda nuo svorio pakrypsta į vidų ir tuo pačiu dengia susiformavusį lanką – kalbame apie statinę plokščiapėdystę.

Plokščiapėdystę galime atpažinti ir pagal tai, ar vaiko batai viduje išlenkti, ar vidinėje pusėje avėti kulnai. Taip pat vaikas greitai pavargsta vaikščiodamas, skundžiasi pėdų ir blauzdų skausmais – tai simptomai, galintys rodyti plokščią pėdą.

Plokščios pėdos gydymas

Plokščios pėdos gydymo metodo pasirinkimas priklauso nuo negalavimo sunkumo. Tai daugiausia pagrįsta pratimų atlikimu, siekiant pagerinti pėdos efektyvumą. Tam galite naudoti ryžių maišelius ar skudurų rutuliukus, kuriuos reikia mėtyti kojomis ir sudėti į dėžutę. Pėdų masažas per turalinius kamuoliukus, pvz., tenisui, ir vaikščiojimas išoriniais pėdų kraštais ir pirštais taip pat duoda gerų rezultatų.

Atsižvelgiant į tai, kad basa pėda ir jos raumenys efektyviausiai dirba, kai žemė nelygi – verta dirbti su vaiku basu ant smėlio ar žolės. Puikiai veikia ir ortopediniai vidpadžiai (jie turi būti tinkamai parinkti, kad nedeformuotų pėdų!). Batuose su įdėklais raumenys turi atramą, todėl jiems nereikia dirbti. Tačiau jei vaikas nesportuoja, gali tingėti raumenys, atsirasti plokščiapėdystė. Todėl vidpadžiai nepakeičia pratimų, o tik padeda išlaikyti taisyklingą jų pagalba gautą pėdos formą. Vidpadžius reikia nešioti tik taip, kaip rekomendavo ortopedas, nepirkite gatavų gaminių, prieš tai nepasitarę su gydytoju.

Kiti gydymo aspektai:

  1. kineziterapijos procedūros,
  2. didžiojo piršto korekcijos aparatas,
  3. pažengusiais atvejais – chirurgija,
  4. plaukimas, kuris atpalaiduoja sąnarius ir stiprina raumenis.

Kokia turėtų būti tinkama avalynė vaikui?

  1. kulnas turi būti stabilus,
  2. batų pirštai turi būti platūs,
  3. batų viršutinė dalis turi siekti aukščiau kulkšnies,
  4. batai turi būti suvarstomi,
  5. jie turi turėti standų kulną, laikantį pėdą teisingoje ašyje (nepriklausomai nuo to, ar tai sandalai, ar dengti batai),
  6. avalynė turi būti pagaminta iš minkštos odos arba natūralios medžiagos,
  7. batų padas turi būti pakankamai storas, kad sugertų smūgius einant,
  8. labai svarbu: batai turi būti nauji ir neavėti po kito vaiko,

Taip pat skaitykite: Kreiva problema

Palikti atsakymą