Mūsų sprendimą galima nuspėti sekundėmis anksčiau nei manome, kad jį padarėme. Ar tikrai iš mūsų netenka valios, jei mūsų pasirinkimą tikrai galima nuspėti iš anksto? Tai nėra taip paprasta. Juk tikra laisva valia įmanoma išsipildžius antros eilės norams.
Daugelis filosofų mano, kad turėti laisvą valią reiškia veikti pagal savo valią: veikti kaip savo sprendimų iniciatoriui ir gebėti tuos sprendimus įgyvendinti praktiškai. Norėčiau pacituoti dviejų eksperimentų duomenis, kurie gali, jei ne apversti, tai bent jau supurtyti mūsų pačių laisvės idėją, kuri jau seniai įsišaknijusi mūsų galvose.
Pirmąjį eksperimentą daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus sugalvojo ir sukūrė amerikiečių psichologas Benjaminas Libetas. Savanoriai buvo paprašyti atlikti paprastą judesį (tarkim, pakelti pirštą), kai tik panorėjo. Buvo užfiksuoti jų organizmuose vykstantys procesai: raumenų judėjimas ir atskirai prieš jį vykęs procesas motorinėse smegenų dalyse. Prieš tiriamuosius buvo ciferblatas su rodykle. Jie turėjo prisiminti, kur buvo rodyklė tuo metu, kai nusprendė pakelti pirštą.
Pirmiausia įvyksta motorinių smegenų dalių suaktyvėjimas ir tik po to atsiranda sąmoningas pasirinkimas.
Eksperimento rezultatai tapo sensacija. Jie pakirto mūsų intuiciją apie tai, kaip veikia laisva valia. Mums atrodo, kad pirmiausia sąmoningai apsisprendžiame (pavyzdžiui, pakeliame pirštą), o tada jis perduodamas smegenų dalims, kurios atsakingos už mūsų motorines reakcijas. Pastarieji suaktyvina mūsų raumenis: pirštas pakyla.
Libet eksperimento metu gauti duomenys rodė, kad tokia schema neveikia. Pasirodo, pirmiausia suaktyvėja motorinės smegenų dalys, o tik po to atsiranda sąmoningas pasirinkimas. Tai reiškia, kad žmogaus veiksmai nėra jo „laisvų“ sąmoningų sprendimų rezultatas, o nulemti objektyvių nervinių procesų smegenyse, vykstančių dar prieš jų suvokimo fazę.
Sąmoningumo fazę lydi iliuzija, kad šių veiksmų iniciatorius buvo pats subjektas. Vartojant lėlių teatro analogiją, esame tarsi pusiau lėlės su atvirkštiniu mechanizmu, savo veiksmuose patiriančios laisvos valios iliuziją.
XNUMX amžiaus pradžioje Vokietijoje, vadovaujant neurologams John-Dylan Haynes ir Chun Siong Sun, buvo atlikta dar įdomesnių eksperimentų. Tiriamieji buvo paprašyti bet kuriuo patogiu metu paspausti mygtuką ant vieno iš nuotolinio valdymo pultelių, kurie buvo jų dešinėje ir kairėje. Lygiagrečiai priešais juos esančiame monitoriuje pasirodė raidės. Tiriamieji turėjo prisiminti, kuri raidė ekrane pasirodė tuo metu, kai nusprendė paspausti mygtuką.
Smegenų neuronų aktyvumas buvo užfiksuotas naudojant tomografą. Remdamiesi tomografijos duomenimis, mokslininkai sukūrė programą, kuri galėtų nuspėti, kurį mygtuką pasirinks žmogus. Ši programa galėjo nuspėti būsimus tiriamųjų pasirinkimus vidutiniškai 6–10 sekundžių, kol jie pasirinko! Gauti duomenys buvo tikras šokas tiems mokslininkams ir filosofams, kurie atsiliko nuo tezės, kad žmogus turi laisvą valią.
Laisva valia yra tarsi svajonė. Kai miegi, ne visada sapnuoji
Taigi esame laisvi ar ne? Mano pozicija yra tokia: išvada, kad mes neturime laisvos valios, remiasi ne įrodymu, kad jos neturime, o „laisvos valios“ ir „veiksmo laisvės“ sąvokų supainiojimu. Aš tvirtinu, kad psichologų ir neurologų atliekami eksperimentai yra veiksmų laisvės, o ne laisvos valios eksperimentai.
Laisva valia visada siejama su apmąstymu. Su tuo, ką amerikiečių filosofas Harry Frankfurtas pavadino „antros eilės troškimais“. Pirmos eilės troškimai yra mūsų tiesioginiai troškimai, susiję su kažkuo konkrečiu, o antros eilės troškimai yra netiesioginiai, juos galima vadinti troškimais apie troškimus. Paaiškinsiu pavyzdžiu.
Aš daug rūkau 15 metų. Šiuo savo gyvenimo momentu turėjau pirmos eilės troškimą – norą rūkyti. Tuo pačiu patyriau ir antros eilės troškimą. Būtent: aš norėjau, kad nenorėčiau rūkyti. Taigi norėjau mesti rūkyti.
Kai suvokiame pirmos eilės norą, tai yra laisvas veiksmas. Aš buvau laisvas savo veikloje, ką turėčiau rūkyti - cigaretes, cigarus ar cigariles. Laisva valia atsiranda tada, kai įgyvendinamas antros eilės noras. Kai mečiau rūkyti, tai yra, kai įgyvendinau savo antros eilės norą, tai buvo laisvos valios aktas.
Aš, kaip filosofas, tvirtinu, kad šiuolaikinio neurologijos duomenys neįrodo, kad mes neturime veiksmų laisvės ir laisvos valios. Bet tai nereiškia, kad laisva valia mums duota automatiškai. Laisvos valios klausimas nėra tik teorinis. Tai kiekvieno iš mūsų asmeninio pasirinkimo reikalas.
Laisva valia yra tarsi svajonė. Kai miegi, ne visada sapnuoji. Lygiai taip pat, kai esi budrus, ne visada esi laisva valia. Bet jei visiškai nesinaudojate savo laisva valia, vadinasi, jūs tarsi miegate.
Ar nori būti laisvas? Tada pasitelkite refleksiją, vadovaukitės antros eilės troškimais, analizuokite savo motyvus, pagalvokite apie vartojamas sąvokas, aiškiai mąstykite ir turėsite daugiau galimybių gyventi pasaulyje, kuriame žmogus turi ne tik veiksmų laisvę, bet ir laisva valia.