Turinys
Knyga „Psichologijos įvadas“. Autoriai – RL Atkinson, RS Atkinson, EE Smith, DJ Boehm, S. Nolen-Hoeksema. Vadovaujantis generalinei V. P. Zinčenkos redakcijai. 15-asis tarptautinis leidimas, Sankt Peterburgas, Prime Eurosign, 2007 m.
Žmonių rasė už savo didžiausius pasiekimus skolinga gebėjimui generuoti, bendrauti ir veikti pagal sudėtingas mintis. Mąstymas apima platų psichinės veiklos spektrą. Mes galvojame, kai bandome išspręsti klasėje pateiktą problemą; mes galvojame, kai svajojame laukdami šios veiklos klasėje. Mes galvojame, kai sprendžiame, ką pirkti maisto prekių parduotuvėje, kai planuojame atostogas, kai rašome laišką ar nerimaujame:apie sunkius santykius.
Sąvokos ir skirstymas į kategorijas: mąstymo elementai
Mąstymas gali būti laikomas „proto kalba“. Tiesą sakant, galima ne viena tokia kalba. Vienas iš mąstymo būdų atitinka frazių srautą, kurį „girdime mintyse“; jis vadinamas teiginiu mąstymu, nes išreiškia teiginius arba teiginius. Kitas būdas – vaizdinis mąstymas – atitinka vaizdus, ypač vaizdinius, kuriuos „matome“ savo mintyse. Galiausiai, tikriausiai yra ir trečiasis būdas – motorinis mąstymas, atitinkantis „protinių judesių“ seką (Bruner, Olver, Greenfield ir kt., 1966). Nors tam tikras dėmesys buvo skiriamas motoriniam vaikų mąstymui tiriant kognityvinio vystymosi etapus, suaugusiųjų mąstymo tyrimai daugiausia buvo sutelkti į kitus du būdus, ypač teiginį. Žiūrėti →
Priežastys
Kai mąstome teiginiais, minčių seka yra sutvarkyta. Kartais mūsų minčių organizavimą lemia ilgalaikės atminties struktūra. Pavyzdžiui, mintis paskambinti tėvui primena neseniai įvykusį pokalbį su juo jūsų namuose, o tai savo ruožtu veda į mintis suremontuoti palėpę jūsų namuose. Tačiau atminties asociacijos nėra vienintelė priemonė mintims organizuoti. Įdomu ir organizuotumas, būdingas tiems atvejams, kai bandome samprotauti. Čia minčių seka dažnai įgauna pagrindimo formą, kai vienas teiginys reiškia teiginį ar išvadą, kurią norime padaryti. Likę teiginiai yra šio teiginio pagrindas arba šios išvados prielaidos. Žiūrėti →
Kūrybiškas mąstymas
Be mąstymo teiginiais, žmogus gali mąstyti ir vaizdiniais, ypač vaizdiniais vaizdais.
Daugelis iš mūsų mano, kad dalis mūsų mąstymo vyksta vizualiai. Dažnai atrodo, kad atkuriame praeities suvokimą ar jų fragmentus, o paskui juos operuojame taip, lyg tai būtų tikri suvokimai. Norėdami įvertinti šią akimirką, pabandykite atsakyti į šiuos tris klausimus:
- Kokios formos yra vokiečių aviganio ausys?
- Kokią raidę gausite, jei didžiąją N raidę pasuksite 90 laipsnių kampu?
- Kiek langų jūsų tėvai turi savo svetainėje?
Atsakydami į pirmąjį klausimą, dauguma žmonių sako, kad jie sudaro vaizdinį vokiečių aviganio galvos vaizdą ir „žiūri“ į ausis, kad nustatytų jų formą. Atsakydami į antrąjį klausimą, žmonės praneša, kad pirmiausia susidaro didžiosios N vaizdą, tada mintyse „pasuka“ ją 90 laipsnių ir „pažiūri“ į ją, kad nustatytų, kas atsitiko. O atsakydami į trečiąjį klausimą žmonės sako, kad įsivaizduoja kambarį, o tada „nuskaito“ šį vaizdą skaičiuodami langus (Kosslyn, 1983; Shepard & Cooper, 1982).
Aukščiau pateikti pavyzdžiai yra pagrįsti subjektyviais įspūdžiais, tačiau jie ir kiti įrodymai rodo, kad vaizdiniuose yra tos pačios reprezentacijos ir procesai, kaip ir suvokime (Finke, 1985). Objektų ir erdvinių zonų vaizduose yra vaizdinių detalių: „proto akimis“ matome vokiečių aviganį, sostinę N arba tėvų svetainę. Be to, psichikos operacijos, kurias atliekame su šiais vaizdais, matyt, yra panašios į operacijas, atliekamas su tikrais vaizdiniais objektais: nuskaitome tėvų kambario vaizdą taip pat, kaip nuskaitytume tikrą kambarį, ir sukame didžiosios N vaizdas taip pat, kaip mes pasukome, būtų tikras objektas. Žiūrėti →
Mąstymas veikiant: problemų sprendimas
Daugeliui žmonių problemų sprendimas reiškia patį mąstymą. Spręsdami problemas siekiame tikslo, neturėdami paruoštų priemonių jam pasiekti. Turime suskirstyti tikslą į dalinius tikslus, o galbūt šiuos dalinius tikslus padalyti į dar mažesnius, kol pasieksime lygį, kai turėsime reikiamų priemonių (Anderson, 1990).
Šiuos dalykus galima iliustruoti paprastos problemos pavyzdžiu. Tarkime, jums reikia išspręsti nepažįstamą skaitmeninio užrakto derinį. Žinote tik tai, kad šioje kombinacijoje yra 4 skaičiai ir, kai tik surinksite teisingą numerį, išgirsite spragtelėjimą. Bendras tikslas yra rasti derinį. Užuot bandę atsitiktinai 4 skaitmenis, dauguma žmonių padalija bendrą tikslą į 4 antrinius tikslus, kurių kiekvienas atitinka vieną iš 4 skaitmenų derinyje. Pirmasis tikslas yra rasti pirmąjį skaitmenį, ir jūs turite būdą tai pasiekti, ty lėtai pasukti užraktą, kol išgirsite spragtelėjimą. Antrasis tikslas yra rasti antrąjį skaitmenį, ta pati procedūra gali būti naudojama tam ir taip toliau su visais likusiais tarpiniais tikslais.
Tikslo padalijimo į potikslius strategijos yra pagrindinis problemų sprendimo tyrimo klausimas. Kitas klausimas, kaip žmonės mintyse įsivaizduoja problemą, nes nuo to priklauso ir problemos sprendimo lengvumas. Abu šie klausimai svarstomi toliau. Žiūrėti →
Mąstymo įtaka kalbai
Ar kalba įstoja mus į kažkokios ypatingos pasaulėžiūros rėmus? Pagal įspūdingiausią lingvistinio determinizmo hipotezės formuluotę (Whorf, 1956), kiekvienos kalbos gramatika yra metafizikos įsikūnijimas. Pavyzdžiui, anglų kalba turi daiktavardžių ir veiksmažodžių, o Nootka naudoja tik veiksmažodžius, o Hopi dalija tikrovę į dvi dalis: akivaizdų pasaulį ir numanomąjį pasaulį. Whorf teigia, kad tokie kalbiniai skirtumai formuoja gimtakalbių mąstymo būdą, kuris kitiems nesuprantamas. Žiūrėti →
Kaip kalba gali nulemti mintį: kalbinis reliatyvumas ir kalbinis determinizmas
Niekas nesiginčija su teze, kad kalba ir mąstymas daro didelę įtaką vienas kitam. Tačiau kyla ginčų dėl teiginio, kad kiekviena kalba turi savo poveikį ja kalbančių žmonių mąstymui ir veiksmams. Viena vertus, kiekvienas, išmokęs dvi ar daugiau kalbų, stebisi daugybe ypatybių, skiriančių vieną kalbą nuo kitos. Kita vertus, darome prielaidą, kad mus supančio pasaulio suvokimo būdai yra panašūs visų žmonių. Žiūrėti →
Skyrius 10
Važiuojate greitkeliu ir bandote patekti į svarbų darbo pokalbį. Šį rytą atsikėlėte vėlai, todėl turėjote praleisti pusryčius, o dabar esate alkanas. Atrodo, kad kiekviename reklaminiame skydelyje, pro kurį praeinate, reklamuojamas maistas – skani kiaušinienė, sultingi mėsainiai, vėsios vaisių sultys. Tavo skrandis urzgia, bandai į tai nekreipti dėmesio, bet nepavyksta. Su kiekvienu kilometru alkio jausmas stiprėja. Žiūrėdamas į picos skelbimą vos neatsitrenki į priešais važiuojantį automobilį. Trumpai tariant, jūs esate motyvacinės būsenos, žinomos kaip alkis, gniaužtuose.
Motyvacija – tai būsena, kuri aktyvina ir nukreipia mūsų elgesį. Žiūrėti →