Visą savaitę sutaupome miegui nakvodami darbe, o savaitgaliais surengiame sau „miego maratoną“. Daugelis gyvena tokiu ritmu metų metus, nė neįtardami, kad tai smurtas. Kodėl gerai sveikatai taip svarbu gyventi pagal laikrodį? Biologas Gilesas Duffieldas paaiškina.
Posakis „biologinis laikrodis“ skamba kaip abstrakti metafora, kaip „streso laipsnis“. Žinoma, ryte jaučiamės linksmesni, o vakare norisi miego. Tačiau daugelis mano, kad kūnas tiesiog kaupia nuovargį ir pradeda reikalauti poilsio. Visada galite priversti jį veikti šiek tiek ilgiau, tada gausiai pailsėti. Tačiau toks režimas neatsižvelgia į cirkadinių ritmų darbą, nepastebimai išmušant mus iš vėžių.
Cirkadiniai ritmai nepastebimai valdo mūsų gyvenimą, tačiau iš tikrųjų tai yra tiksli programa, įrašyta genuose. Skirtingi žmonės gali turėti skirtingas šių genų variacijas – todėl vieni geriau dirba anksti ryte, o kiti „sūpuojasi“ tik po pietų.
Tačiau cirkadinių ritmų vaidmuo yra ne tik mums laiku pasakyti „laikas miegoti“ ir „pabusk, mieguista!“. Jie dalyvauja beveik visų sistemų ir organų – pavyzdžiui, smegenų, širdies ir kepenų – darbe. Jie reguliuoja procesus ląstelėse, kad užtikrintų viso kūno nuoseklumą. Jei jis pažeidžiamas – pavyzdžiui, dėl nereguliaraus darbo grafiko ar keičiant laiko juostas – gali kilti sveikatos problemų.
Kas atsitinka, kai įvyksta avarija?
Paimkite, pavyzdžiui, kepenis. Jis dalyvauja daugelyje biologinių procesų, susijusių su energijos kaupimu ir išleidimu. Todėl kepenų ląstelės veikia kartu su kitomis sistemomis ir organais – pirmiausia su riebalų ląstelėmis ir smegenų ląstelėmis. Kepenys paruošia gyvybiškai svarbias medžiagas (cukrų ir riebalus), kurios pas mus patenka su maistu, o vėliau išvalo kraują, iš jo atsirinkdamos toksinus. Šie procesai vyksta ne vienu metu, o pakaitomis. Jų perjungimą tiesiog valdo cirkadiniai ritmai.
Jei grįžtate iš darbo vėlai ir valgote prieš pat miegą, atmetate šią natūralią programą. Tai gali neleisti organizmui detoksikuoti ir kaupti maistines medžiagas. Reaktyvinis atsilikimas dėl tolimų skrydžių ar darbo pamainomis taip pat kenkia mūsų organams. Juk negalime pasakyti savo kepenims: „Taigi, šiandien dirbu visą naktį, rytoj miegosiu pusę dienos, tad būkite malonūs, pakoreguokite savo tvarkaraštį“.
Ilgainiui nuolatiniai konfliktai tarp ritmo, kuriuo gyvename, ir vidinio mūsų kūno ritmo gali sukelti patologijų ir sutrikimų, tokių kaip nutukimas ir diabetas, vystymąsi. Tie, kurie dirba pamainomis, turi didesnę širdies ir kraujagyslių bei medžiagų apykaitos ligų, nutukimo ir diabeto riziką nei kiti. Tačiau dirbančiųjų šiuo režimu ne tiek ir mažai – apie 15 proc.
Nuolatinis pabudimas tamsoje ir važiavimas į darbą tamsiu paros metu gali sukelti sezoninę depresiją.
Žinoma, ne visada pavyksta gyventi taip, kaip to reikalauja organizmas. Tačiau kiekvienas gali pasirūpinti savimi ir laikytis kelių paprastų taisyklių.
Pavyzdžiui, nevalgykite prieš miegą. Vėlyva vakarienė, kaip jau išsiaiškinome, kenkia kepenims. Ir ne tik ant jo.
Sėdėti prie kompiuterio ar televizoriaus iki vėlumos taip pat neapsimoka. Dirbtinė šviesa neleidžia užmigti: organizmas nesupranta, kad atėjo laikas „uždaryti parduotuvę“, ir pailgina veiklos laiką. Dėl to, kai pagaliau padedame įtaisą, kūnas ne iš karto sureaguoja. O ryte jis nepaisys žadintuvo ir reikalaus teisėtos miego dalies.
Jei vakare ryški šviesa kenkia, ryte ji, atvirkščiai, būtina. Gamtoje būtent ryto saulės spinduliai pradeda naują dienos ciklą. Nuolatinis pabudimas tamsoje ir važiavimas į darbą tamsiu paros metu gali sukelti sezoninę depresiją. Su ja susidoroti padeda chronoterapijos metodai — pavyzdžiui, hormono melatonino, turinčio įtakos užmigimui, vartojimas, taip pat lengvos vonios ryte (bet tik prižiūrint specialistams).
Nepamirškite, kad kūno darbą savo valiai galite pajungti tik kurį laiką – ateityje dar teks susidoroti su tokio smurto pasekmėmis. Kiek įmanoma labiau laikydamiesi savo rutinos, geriau girdėsite savo kūną ir galiausiai jausitės sveikesni.
Šaltinis: .