Žodinis smurtas, pažeminimas viešumoje, menkinančios pastabos... Moralinio priekabiavimo darbe apraiškų yra daug ir kartais subtilių. Kaip sužinoti, ar esate moralinio priekabiavimo auka savo darbo vietoje? Ką daryti, jei jaučiatės persekiojamas kolegos ar vadovo? Atsakymai.

Ar aš tiesiog patiria stresą, ar esu patyčių darbe auka? Ne visada lengva pasakyti skirtumą tarp šių dviejų. Stresą darbuotojas jaučia, kai susiduria su darbo suvaržymais ar santykių sunkumais. „Nors moralinis priekabiavimas darbe yra psichologinės prievartos forma“, tvirtina Lionelis Leroi-Cagniart, darbo psichologas. Be to, Darbo kodeksas tiksliai apibrėžia moralinį priekabiavimą. Tai apie „Pakartotiniai veiksmai, kurių tikslas arba pasekmė yra darbo sąlygų pablogėjimas, galintis pakenkti darbuotojo teisėms ir orumui, pakenkti jo fizinei ar psichinei sveikatai arba pakenkti jo profesinei ateičiai“.

Tiksliau sakant, moralinis priekabiavimas darbe gali pasireikšti įvairiais būdais:

• Grasinimai, įžeidinėjimai ar šmeižikiški komentarai;
• Viešas žeminimas ar patyčios;
• Nuolatinė kritika ar pasityčiojimas;
• Darbo netekimas arba, priešingai, per didelis darbo krūvis;
• Instrukcijų nebuvimas arba prieštaringi nurodymai;
• „Dėjimas į spintą“ arba žeminančios darbo sąlygos;
• Atsisakymas bendrauti;
• Užduotys, kurių neįmanoma atlikti arba nesusijusios su funkcijomis.

Kad šie piktavališki veiksmai būtų laikomi moraliniu priekabiavimu, jie turi kartotis ir tęstis laikui bėgant.

„Moraliniam priekabiavimui darbe būdingų veiksmų raštai ir parodymai yra leistini įrodymai“, – aiškina psichologė. Todėl norint sekti priekabiautojo elgesį, primygtinai rekomenduojama užsirašyti visus jo veiksmus, visada nurodant datą, laiką ir tuo metu dalyvaujančius asmenis. Tai leidžia sudaryti visą bylą, kurioje yra įrodymų apie patirtą moralinį priekabiavimą darbe.

Yra trys galimos aukos gynimo priemonės:

• Naudokite tarpininkavimą. Ši galimybė, kurią sudaro konfliktas ir bandymas sutaikyti šalis, yra įmanomas tik tada, kai abi šalys sutinka. Nepavykus susitaikymo, mediatorius privalo informuoti nukentėjusįjį apie jo teises ir kaip jas ginti teisme;
• Įspėti darbo inspekciją. Išstudijavus bylą, ji gali siųsti ją teismui;
• Įspėkite CHSCT (Sveikatos, saugos ir darbo sąlygų komitetą) ir (arba) personalo atstovus. Jie turi įspėti darbdavį ir padėti moralinio priekabiavimo aukai jo procedūrose;
• Kreipkitės į pramonės tribunolą, kad gautumėte kompensaciją už patirtą žalą. Labai svarbu sudaryti bylą su priekabiavimo įrodymais.
• Kreiptis į baudžiamąją teisę;
• Kreipkitės į teisių gynėją, jei atrodo, kad moralinis priekabiavimas buvo motyvuotas diskriminacija, už kurią baudžiama įstatymais (odos spalva, lytis, amžius, seksualinė orientacija ir kt.).

„Darbdavys turi pareigą užtikrinti saugumą ir rezultatus savo darbuotojų atžvilgiu. Darbuotojai ne visada tai žino, tačiau įstatymai įpareigoja darbdavius ​​juos ginti. Moralinio priekabiavimo darbo vietoje atveju jis turi įsikišti., atkreipia dėmesį Lionelis Leroi-Cagniart. Darbdavys turi įsikišti į priekabiavimą, tačiau jis taip pat privalo tam užkirsti kelią savo įmonėje. Prevencija apima darbuotojų informavimą apie viską, kas susiję su moraliniu priekabiavimu (priekabiautojo skiriamas nuobaudas, priekabiavimui būdingus veiksmus, nukentėjusiųjų teisių gynimo priemones), bendradarbiavimą su darbo medicina ir darbuotojų atstovais bei CHSCT.

Persekiotojui gresia dveji metai kalėjimo ir 30000 XNUMX eurų bauda, ​​jei faktai bus išnagrinėti. Taip pat jo gali būti paprašyta atlyginti žalą moralinei žalai atitaisyti arba atlyginti nukentėjusiojo patirtas gydymo išlaidas. Darbdavys taip pat gali skirti drausmines nuobaudas moralinio priekabiavimo veiksmų vykdytojui.