Ginčai dėl teigiamo ir neigiamo UV spindulių poveikio žmogaus sveikatai tęsiasi, tačiau vis daugiau žmonių baiminasi saulės sukeliamo odos vėžio ir ankstyvo senėjimo. Tačiau žvaigždė, kuri suteikia šviesą ir gyvybę visoms gyvoms būtybėms, atlieka nepakeičiamą vaidmenį palaikant sveikatą, ne tik dėl vitamino D. UC San Diego mokslininkai tyrinėjo palydovinius saulės šviesos ir debesuotumo matavimus žiemą, kad įvertintų vitamino D kiekį serume 177 m. šalyse. Duomenų rinkimas atskleidė ryšį tarp mažo vitaminų kiekio ir storosios žarnos bei krūties vėžio rizikos. Pasak mokslininkų, „saulės poveikis per dieną yra labai svarbus norint išlaikyti sveiką cirkadinį ritmą. Šie ritmai apima fizinius, psichinius ir elgesio pokyčius, kurie atsiranda per 24 valandų ciklą ir reaguoja į šviesą ir tamsą“, – teigia Nacionalinis bendrųjų medicinos mokslų institutas (NIGMS). Miego ir pabudimo ciklas labai priklauso nuo rytinės saulės šviesos dozės. Natūrali dienos šviesa leidžia vidiniam biologiniam laikrodžiui įsijungti aktyvią dienos fazę. Štai kodėl taip svarbu ryte būti saulėje arba bent jau įsileisti saulės spindulius į savo kambarį. Kuo mažiau natūralios šviesos gauname ryte, tuo sunkiau organizmui reikiamu metu užmigti. Kaip žinia, reguliarus buvimas saulėje natūraliai padidina serotonino kiekį, todėl žmogus tampa žvalesnis ir aktyvesnis. Savanorių organizme nustatyta teigiama koreliacija tarp serotonino kiekio ir saulės šviesos. 101 sveiko vyro imtyje tyrėjai nustatė, kad serotonino kiekis smegenyse sumažėjo iki minimumo žiemos mėnesiais, o didžiausias jo lygis buvo stebimas, kai dalyviai ilgą laiką buvo saulėje. Sezoninis afektinis sutrikimas, kuriam būdinga depresija ir nuotaikų kaita, taip pat yra susijęs su saulės šviesos trūkumu. Dr. Timo Partonen iš Helsinkio universiteto kartu su tyrėjų komanda nustatė, kad cholekalciferolio, dar žinomo kaip vitaminas D3, kiekis kraujyje žiemą yra palyginti mažas. Vasarą saulės spinduliai gali aprūpinti organizmą šiuo vitaminu, kuris išliks per žiemą, o tai skatina vitamino D, kuris padidina serotonino kiekį, gamybą. Oda, veikiama ultravioletinių spindulių, išskiria junginį, vadinamą azoto oksidu, kuris mažina kraujospūdį. Neseniai atliktame Edinburgo universiteto tyrime dermatologai ištyrė 34 savanorių, paveiktų UV lempomis, kraujospūdį. Vieno užsiėmimo metu jie buvo apšviesti UV spinduliais, per kitą – UV spinduliai buvo blokuojami, ant odos liko tik šviesa ir šiluma. Rezultatas parodė reikšmingą kraujospūdžio sumažėjimą po UV procedūrų, ko negalima pasakyti apie kitus seansus.
Nuotraukoje matyti Šiaurės Europos žmonės, sergantys tuberkulioze – liga, kurią dažnai sukelia vitamino D trūkumas. Pacientai deginasi saulėje.