Pagalba benamiams gyvūnams: įmanoma misija? Apie humaniškus populiacijų kontrolės būdus, Europos ir ne tik patirtį

Ne vienas augintinis nori tapti beglobiu savo noru, mes juos tokius darome. Pirmieji šunys buvo prijaukinti daugiau nei prieš 18 tūkstančių metų vėlyvajame paleolite, pirmosios katės kiek vėliau – prieš 9,5 tūkst. metų (tiksliai mokslininkai nesutarė, kada tai įvyko). Tai yra, visi benamiai gyvūnai, kurie dabar gyvena mūsų miestų gatvėse, yra tų pirmųjų senovinių šunų ir kačių, atėjusių šildytis prie primityvaus žmogaus ugnies, palikuonys. Nuo mažens mums pažįstamas populiarus posakis: „Esame atsakingi už tuos, kuriuos prisijaukinome“. Tai kodėl mūsų progresuojančiame technologijų amžiuje žmonija taip ir neišmoko paprastų ir net vaikui suprantamų dalykų? Požiūris į gyvūnus rodo, kokia sveika yra visa visuomenė. Apie valstybės gerovę ir vystymąsi galima spręsti pagal tai, kiek šioje valstybėje apsaugoti nesugebantys savimi pasirūpinti.

Europos patirtis

„Daugelyje Europos šalių benamių gyvūnų populiacija beveik nereguliuojama valstybės“, – sako tarptautinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Keturios letenos“ viešųjų ryšių skyriaus vadovė Natalie Konir. „Jie susilaukia palikuonių be jokios žmogaus kontrolės. Iš čia kyla grėsmė tiek gyvūnų, tiek žmonių gerovei.

Daugelyje ES šalių, Pietų ir Rytų Europoje, šunys ir katės gyvena kaimo vietovėse ar miestuose dėl to, kad juos maitina rūpestingi žmonės. Šiuo atveju gyvūnai, turintys ruožą, gali būti vadinami benamiais, veikiau „viešaisiais“. Labai daug jų nužudoma, o dažnai nežmoniškais būdais kažkas siunčiamas į prieglaudas, kurių kalinimo sąlygos palieka daug norimų rezultatų. Šio gyventojų skaičiaus sprogimo priežastys yra įvairios ir sudėtingos ir turi savo istorines šaknis kiekvienoje šalyje.

Statistikos apie beglobius gyvūnus visoje Europoje nėra. Tik žinoma, kad tarp problemiškiausių regionų galima išskirti Rumuniją. Vietos valdžios duomenimis, vien Bukarešte yra 35 gatvės šunys ir katės, o iš viso šioje šalyje yra 000 mln. Rugsėjo 4, 26 d., Rumunijos prezidentas Traianas Băsescu pasirašė įstatymą, leidžiantį beglobių šunų eutanaziją. Gyvūnai prieglaudoje gali išbūti iki 2013 dienų, o po to, jei niekas nenori jų imti namo, jie eutanizuojami. Šis sprendimas išprovokavo masinius protestus visame pasaulyje, taip pat ir Rusijoje.

— Yra trys šalys, kuriose ši problema buvo išspręsta kuo efektyviau teisės aktų prasme. Tai Vokietija, Austrija ir Šveicarija“, – tęsia Natalie Konir. „Čia galioja griežtos gyvūnų laikymo taisyklės. Kiekvienas savininkas yra atsakingas už gyvūną ir turi daugybę įstatymų numatytų įsipareigojimų. Visi pasiklydę šunys patenka į prieglaudas, kur jais rūpinamasi tol, kol surandami šeimininkai. Tačiau šiose šalyse vis dažniau susiduriama su benamių kačių problema, kurias sunku sugauti, nes dienos metu šie naktiniai gyvūnai slepiasi nuošaliose vietose. Tuo pačiu metu katės yra labai vaisingos.

Siekdami geriau suprasti situaciją, pasilikime plačiau ties vokiečių ir britų patirtimi.

Vokietija: mokesčiai ir lustai

Vokietijoje dėl mokesčių sistemos ir čipavimo valkataujančių šunų tiesiog nėra. Perkant šunį, jo savininkas privalo užregistruoti gyvūną. Registracijos numeris užkoduotas mikroschemoje, kuri suleidžiama į keterą. Taigi visi gyvūnai čia priskiriami arba šeimininkams, arba prieglaudoms.

Ir jei savininkas staiga nusprendžia išmesti augintinį į gatvę, jis rizikuoja pažeisti gyvūnų apsaugos įstatymą, nes toks veiksmas gali būti klasifikuojamas kaip žiaurus elgesys. Bauda šiuo atveju gali siekti 25 tūkstančius eurų. Jei šeimininkas neturi galimybės laikyti šuns namuose, jis gali nedelsdamas jį apgyvendinti prieglaudoje.

„Jei netyčia pamatysite šunį, vaikštantį gatvėmis be šeimininko, drąsiai galite kreiptis į policiją“, – sako Sandra Hyunich, tarptautinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Keturios letenos“ benamių gyvūnų projekto koordinatorė. – Gyvūnas bus sugautas ir patalpintas į prieglaudą, kurios yra daugiau nei 600.

Perkant pirmąjį šunį, šeimininkas sumoka 150 eurų mokestį, kitą – po 300 eurų už kiekvieną. Kovinis šuo kainuos dar brangiau – vidutiniškai 650 eurų plius draudimas užpuolus žmones. Tokių šunų savininkai privalo turėti leidimą turėti ir šuns pusiausvyros pažymėjimą.

Prieglaudose fiziškai ir psichiškai sveiki šunys gali gyventi bent visą gyvenimą. Nepagydomai sergantys gyvūnai žudomi. Sprendimą dėl eutanazijos priima atsakingas veterinarijos gydytojas.

Vokietijoje negalima nebaudžiamai nužudyti ar sužaloti gyvūno. Visi plakatai vienaip ar kitaip susidurs su įstatymu.

Vokiečių padėtis su katėmis yra daug sunkesnė:

„Labdaros organizacijos Vokietijoje suskaičiavo apie 2 milijonus benamių kačių“, – tęsia Sandra. „Smulkiųjų gyvūnų apsaugos nevyriausybinės organizacijos juos sugauna, sterilizuoja ir paleidžia. Sunkumas yra tas, kad beveik neįmanoma nustatyti, ar vaikštanti katė yra benamė, ar tiesiog pasiklydo. Pastaruosius trejus metus problemą bandoma spręsti savivaldybės lygmeniu. Daugiau nei 200 miestų priėmė įstatymą, pagal kurį kačių savininkai privalo sterilizuoti savo kates prieš išleisdami jas į lauką.

JK: 2013 m. 9 nužudyti šunys

Šioje šalyje nėra benamių gyvūnų, kurie būtų gimę ir užaugę gatvėje, yra tik palikti ar pasiklydę augintiniai.

Jei kas nors pamato gatvėje be šeimininko vaikštantį šunį, apie tai praneša beglobių gyvūnų prižiūrėtojui. Jis nedelsdamas siunčia jį į vietinę prieglaudą. Čia šuo laikomas 7 dienas, kad įsitikintų, ar jis turi šeimininką. Beveik pusė iš čia sugautų „benamių vaikų“ grąžinami savininkams, likusieji arba siunčiami į privačias prieglaudas ir labdaros organizacijas (kurių čia yra apie 300), arba parduodami, o kraštutiniais atvejais – eutanazija.

Šiek tiek apie skaičius. 2013 metais Anglijoje buvo 112 beglobių šunų. Tais pačiais metais apie 000 % jų buvo susijungę su savininkais. 48% buvo perkelti į valstybines prieglaudas, apie 9% gyvūnų apsaugos organizacijos išvežė ieškoti naujų šeimininkų. 25% gyvūnų (apie 8 šunys) buvo nužudyti. Specialistų teigimu, šie gyvūnai buvo žudomi dėl šių priežasčių: agresyvumo, ligų, elgesio problemų, tam tikrų veislių ir kt.. Pažymėtina, kad savininkas neturi teisės eutanazuoti sveiką gyvūną, tai taikoma tik sergantiems benamiams šunims. ir katės.

JK buvo priimtas Gyvūnų gerovės įstatymas (2006 m.), siekiant apsaugoti gyvūnus kompanionus, tačiau kai kurie iš jo taikomi gyvūnams apskritai. Pavyzdžiui, jei kas nors nužudė šunį ne gindamasis, o dėl polinkio į žiaurumą ir sadizmą, tuomet plėšikas gali būti patrauktas atsakomybėn.

Rusija: kieno patirtį perimti?

Kiek benamių šunų yra Rusijoje? Oficialios statistikos nėra. Maskvoje, remiantis 1996 metais AN Severtsovo vardu pavadinto Ekologijos ir evoliucijos instituto tyrimu, beglobių gyvūnų buvo 26-30 tūkst. 2006 m., Laukinių gyvūnų tarnybos duomenimis, šis skaičius nepasikeitė. Apie 2013 metus gyventojų sumažėjo iki 6-7 tūkst.

Niekas tiksliai nežino, kiek mūsų šalyje yra prieglaudų. Apytiksliais skaičiavimais, po vieną privatią prieglaudą mieste, kuriame gyvena daugiau nei 500 gyventojų. Maskvoje situacija optimistiškesnė: 11 savivaldybių prieglaudų, kuriose yra 15 kačių ir šunų, ir apie 25 privačios, kuriose gyvena apie 7 gyvūnai.

Situaciją apsunkina tai, kad Rusijoje nėra valstybinių programų, kurios leistų kažkaip suvaldyti situaciją. Tiesą sakant, gyvūnų žudymas tebėra vienintelis, valdžios nereklamuojamas būdas kovoti su jų populiacijos augimu. Nors moksliškai įrodyta, kad šis metodas tik pablogina problemą, nes prisideda prie vaisingumo padidėjimo.

„Reglamentavimo aktai*, galintys bent iš dalies pagerinti situaciją, egzistuoja, tačiau praktiškai jais niekas nesivadovauja“, – sako Daria Chmelnickaja, Virtos gyvūnų globos fondo direktorė. „Dėl to gyventojų skaičius regionuose kontroliuojamas atsitiktinai ir dažnai pačiais žiauriausiais metodais. Ir net su galiojančiais teisės aktais yra išeičių.

— Ar verta perimti vakarietišką baudų sistemą ir aiškiai įstatyme išdėstytas savininkų pareigas?

„Tai turi būti pagrindas“, - tęsia Daria Chmelnickaja. – Reikia nepamiršti, kad Europoje jie griežtai stebi maisto atliekų išmetimą, būtent yra beglobių gyvūnų maisto bazė ir provokuoja populiacijos augimą.

Taip pat svarbu suprasti, kad Vakaruose labdaros sistema yra vystoma ir visokeriopai remiama. Būtent todėl yra toks išplėtotas privačių prieglaudų tinklas, kurie ne tik laiko gyvūnus, bet ir užsiima jų pritaikymu bei naujų šeimininkų paieška. Jei Anglijoje įteisintos žmogžudystės su gražiu žodžiu „eutanazija“, tada jos aukomis tampa minimalus šunų skaičius, nes didelę dalį nepritvirtintų gyvūnų priima privačios prieglaudos ir labdaros organizacijos. Rusijoje eutanazijos įvedimas reikštų žmogžudystės įteisinimą. Niekas šio proceso nekontroliuos.

Taip pat daugelyje Europos šalių gyvūnai yra saugomi įstatymais dėl milžiniškų baudų ir šeimininkų atsakomybės. Rusijoje situacija visai kitokia. Štai kodėl, jei imtume užsienio kolegų patirtį, tai tokios šalys kaip Italija ar Bulgarija, kur situacija panaši į mūsų. Pavyzdžiui, Italijoje, kaip visi žino, yra didelių problemų su šiukšlių išvežimu, tačiau tuo pat metu sterilizacijos programa veikia efektyviai. Taip pat čia aktyviausi ir profesionaliausi gyvūnų teisių aktyvistai pasaulyje. Turime iš jų daug ko pasimokyti.

„Vien sterilizacijos programos neužtenka. Pati visuomenė turėtų būti pasirengusi labdarai ir pagalbai gyvūnams, bet Rusija šiuo atžvilgiu neturi kuo pasigirti?

„Tiesiog priešingai“, - tęsia Daria. — Aktyvių žmonių, dalyvaujančių akcijose ir padedančių prieglaudoms, skaičius auga. Pačios organizacijos nėra pasirengusios labdarai, jos tik pradeda savo kelią ir pamažu mokosi. Bet žmonės tiesiog labai gerai reaguoja. Taigi tai priklauso nuo mūsų!

„Keturių letenų“ problemų sprendimo būdai

Reikia ilgalaikio sisteminio požiūrio:

— Informacijos prieinamumas gyvūnų savininkams, pareigūnams ir globėjams, jų išsilavinimas.

 — Veterinarinė visuomenės sveikata (vakcinacija ir gydymas nuo parazitų).

– Beglobių gyvūnų sterilizavimas,

– Visų šunų identifikavimas ir registracija. Svarbu žinoti, kas yra gyvūno savininkas, nes jis yra už jį atsakingas.

– Prieglaudų, kaip laikinų prieglobsčio vietų sergantiems ar seniems gyvūnams, sukūrimas.

– Gyvūnų „įvaikinimo“ strategijos.

– Aukšto lygio teisės aktai, pagrįsti europiniais žmogaus ir gyvūnų santykiais, skirti gerbti pastaruosius kaip racionalias būtybes. Žudymas ir žiaurus elgesys su mūsų mažesniaisiais broliais turi būti uždrausti. Valstybė turėtų sudaryti sąlygas gyvūnų apsaugos organizacijoms ir atstovams nacionaliniu ir regioniniu lygiu.

Iki šiol „Keturios letenos“ vykdo tarptautinę šunų sterilizavimo programą 10 šalių: Rumunijoje, Bulgarijoje, Moldovoje, Ukrainoje, Lietuvoje, Jordanijoje, Slovakijoje, Sudane, Indijoje, Šri Lankoje.

Organizacija taip pat antrus metus Vienoje sterilizuoja bešeimininkes kates. Miesto valdžia savo ruožtu pasirūpino gyvūnų teisių aktyvistų transportu. Katės sugaunamos, perduodamos veterinarijos gydytojams, po operacijos paleidžiamos ten, kur buvo sugautos. Gydytojai dirba nemokamai. Pernai sterilizuota 300 kačių.

Daugelio ekspertų nuomone, sterilizacija yra veiksmingiausias ir humaniškiausias problemos sprendimo būdas. Šimtams beglobių gyvūnų sterilizuoti ir paskiepyti per savaitę reikia mažiau pinigų nei juos sunaikinti.

Šios programos metodai humaniški, gaudymo ir operacijos metu gyvūnai nenukenčia. Jie suviliojami maistu ir sterilizuojami taikant bendrąją nejautrą. Be to, jie visi yra susmulkinti. Mobiliose klinikose pacientai praleidžia dar keturias dienas, kol grįžta į savo gyvenamąją vietą.

Skaičiai kalba patys už save. Bukarešte programa pradėjo veikti maždaug prieš 15 metų. Beglobių šunų skaičius sumažėjo nuo 40 iki 000.

Įdomūs faktai

Tailandas

Nuo 2008 metų neapkirptą šunį galima paimti iš šeimininko ir perkelti į veislyną. Čia gyvūnas gali likti iki natūralios mirties. Tačiau toks pat likimas ištinka visus benamius šunis apskritai.

Japonija

1685 m. šogunas Tokugawa Tsunayoshi, pravarde Inukobo, prilygino žmogaus gyvybės ir benamio šuns vertę, išleisdamas dekretą, draudžiantį žudyti šiuos gyvūnus dėl mirties bausmės. Remiantis viena šio poelgio versija, budistų vienuolis paaiškino Inukobo, kad jo vienintelis sūnus, šogunas, mirė dėl to, kad praeitame gyvenime jis pakenkė šuniui. Dėl to Tsunayoshi išleido daugybę dekretų, kurie suteikė šunims daugiau teisių nei žmonėms. Jei gyvuliai laukuose naikino pasėlius, valstiečiai turėjo teisę tik glamonėdami ir įtikinėdami prašyti juos išeiti, rėkti buvo griežtai draudžiama. Vieno iš kaimų gyventojams buvo įvykdyta mirties bausmė, kai buvo pažeistas įstatymas. Tokugawa pastatė 50 tūkstančių galvų šunų prieglaudą, kurioje gyvūnai gaudavo tris kartus per dieną maitinimą, pusantro karto didesnį nei tarnų racioną. Gatvėje su šunimi turėjo būti elgiamasi pagarbiai, pažeidėjas buvo baudžiamas lazdomis. Po Inukobo mirties 1709 m. naujovės buvo atšauktos.

Kinija

2009 m., siekdama kovoti su benamių gyvūnų skaičiumi ir pasiutligės paplitimu, Guangdžou valdžia uždraudė savo gyventojams bute turėti daugiau nei vieną šunį.

Italija

Kovodama su neatsakingais šeimininkais, kurie kasmet į gatvę išmeta 150 šunų ir 200 kačių (2004 m. duomenys), šalyje tokiems šeimininkams buvo įvestos rimtos nuobaudos. Tai baudžiamoji atsakomybė vienerių metų laikotarpiui ir 10 eurų bauda.

*Ką sako įstatymas?

Šiandien Rusijoje yra keletas taisyklių, kurios yra tiesiogiai ar netiesiogiai raginamos:

– Venkite žiauraus elgesio su gyvūnais

– kontroliuoti beglobių gyvūnų skaičių,

– ginti naminių gyvūnėlių savininkų teises.

1) Pagal Baudžiamojo kodekso 245 straipsnį „Žiaurus elgesys su gyvūnais“ už piktnaudžiavimą gyvūnais baudžiama bauda iki 80 tūkstančių rublių, pataisos darbais iki 360 valandų, pataisos darbais iki vienerių metų, areštu iki 6 mėn. arba net laisvės atėmimu iki vienerių metų. Jeigu smurtauja organizuota grupė, bausmė yra griežtesnė. Maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki 2 metų.

2) Skaičių kontrolę reglamentuoja Rusijos Federacijos vyriausiojo valstybinio sanitarijos gydytojo dekretas. Nuo 06 Nr. 05 „Žmonių pasiutligės prevencija“. Pagal šį dokumentą, siekiant apsaugoti gyventojus nuo šios ligos, valdžia įpareigota vakcinuoti gyvūnus, neleisti susidaryti sąvartynams, laiku išvežti šiukšles ir nukenksminti konteinerius. Benamiai gyvūnai turi būti gaudomi ir laikomi specialiuose darželiuose.

3) Pažymėtina, kad pagal mūsų teisės aktus gyvūnai yra nuosavybė (Rusijos Federacijos civilinis kodeksas, 137 str.). Įstatymai numato, kad gatvėje pamačius beglobį šunį reikia kreiptis į policiją ir savivaldybę, kad surastų šeimininką. Paieškos metu gyvūnu būtina pasirūpinti. Jei turite visas sąlygas laikyti namuose, galite tai padaryti patys. Jei po šešių mėnesių šeimininkas nerandamas, šuo automatiškai tampa jūsų arba turite teisę atiduoti jį „savivaldybės nuosavybėn“. Tuo pačiu, jei staiga buvęs šeimininkas netikėtai grįžta, jis turi teisę pasiimti šunį. Žinoma, su sąlyga, kad gyvūnas jį dar prisimena ir myli (CK 231 str.).

Tekstas: Svetlana ZOTOVA.