Kur kas maloniau kentėti dėl įmonės – aišku, todėl periodiškai sutinkame įsisenėjusius verkšlenimus. Geriau nuo tokių kuo greičiau pabėgti, kitaip tiek – diena praėjo. Amžinai nepatenkinti artimieji, draugai, kolegos ne tik nuodija atmosferą: mokslininkai nustatė, kad tokia aplinka rimtai kenkia sveikatai.
Ar kada susimąstėte, kodėl žmonės skundžiasi? Kodėl vieni nepasitenkinimą išreiškia tik retkarčiais, o kiti – visada prastai? Ką iš tikrųjų reiškia „skundžiasi“?
Psichologas Robertas Biswas-Dieneris mano, kad skundas yra būdas išreikšti nepasitenkinimą. Bet kaip ir kaip dažnai žmonės tai daro – kitas klausimas. Daugelis iš mūsų turi tam tikrą skundų ribą, tačiau kai kuriems jis yra per didelis.
Polinkis verkšlenti pirmiausia priklauso nuo sugebėjimo kontroliuoti aplinkybes. Kuo žmogus bejėgiškesnis, tuo dažniau skundžiasi gyvenimu. Įtakoja ir kiti veiksniai: psichologinė ištvermė, amžius, noras išvengti skandalo ar „išsaugoti veidą“.
Yra ir kita priežastis, nesusijusi su konkrečiomis situacijomis: neigiamas mąstymas viską, kas vyksta, nuspalvina juodai. Aplinka čia vaidina didelį vaidmenį. Tyrimai rodo, kad neigiamai nusiteikusių tėvų vaikai auga su ta pačia pasaulėžiūra, taip pat pradeda nuolatos verkšlenti ir skųstis likimu.
Trijų rūšių skundai
Apskritai, visi skundžiasi, bet kiekvienas tai daro skirtingai.
1. Lėtinis verkšlenimas
Kiekvienas turi bent vieną tokį draugą. Tokio tipo skundikai mato tik problemas, o ne sprendimų. Jiems visada viskas yra blogai, nepaisant pačios situacijos ir jos pasekmių.
Ekspertai mano, kad jų smegenys yra iš anksto sukurtos neigiamam suvokimui, nes polinkis matyti pasaulį išskirtinai niūrioje šviesoje išaugo į nuolatinę tendenciją. Tai turi įtakos jų psichinei ir fizinei būklei ir neišvengiamai paveikia kitus. Tačiau lėtiniai besiskundžiantys asmenys nėra beviltiški. Tokio mąstymo žmonės sugeba keistis – svarbiausia, kad jie patys to nori ir yra pasirengę dirbti su savimi.
2. „Steam Reset“
Pagrindinis tokių besiskundžiančiųjų motyvas – emocinis nepasitenkinimas. Jie susikaupę ties savimi ir savo patirtimi – dažniausiai neigiama. Rodydami pyktį, susierzinimą ar apmaudą, jie pasikliauja savo pašnekovų dėmesiu. Užtenka jų išklausyti ir užjausti – tada jie pajunta savo reikšmę. Paprastai tokie žmonės atmeta patarimus ir siūlomus sprendimus. Jie nenori nieko spręsti, nori pripažinimo.
Garų išsiskyrimas ir nuolatinis verkšlenimas turi bendrą šalutinį poveikį: abu yra slegiantys. Psichologai atliko daugybę eksperimentų, įvertindami dalyvių nuotaiką prieš ir po skundų. Kaip ir tikėtasi, tie, kuriems teko klausytis skundų ir niurzgėjimo, jautėsi šlykščiai. Stebėtina, kad skundo pateikėjai nesijautė geriau.
3. Konstruktyvūs skundai
Skirtingai nuo dviejų ankstesnių tipų, konstruktyvus skundas yra skirtas problemai išspręsti. Pavyzdžiui, kai kaltinate savo partnerį dėl pernelyg didelių išlaidų kreditinei kortelei, tai yra konstruktyvus skundas. Ypač jei aiškiai nurodote galimas pasekmes, primygtinai reikalaujate sutaupyti pinigų ir pasiūlysite kartu pagalvoti, kaip elgtis toliau. Deja, tokie skundai sudaro tik 25% visų.
Kaip verkšlentojai veikia kitus
1. Empatija skatina neigiamą mąstymą
Pasirodo, gebėjimas užjausti ir gebėjimas įsivaizduoti save svetimoje vietoje gali padaryti meškos paslaugą. Klausydamiesi verkšlenimo, nevalingai išgyvename jo jausmus: pyktį, neviltį, nepasitenkinimą. Kuo dažniau esame tarp tokių žmonių, tuo stiprėja nerviniai ryšiai su neigiamomis emocijomis. Paprasčiau tariant, smegenys išmoksta neigiamo mąstymo būdo.
2. Prasideda sveikatos problemos
Būti tarp tų, kurie nuolat keikia aplinkybes, žmones ir visą pasaulį – nemenkas stresas organizmui. Kaip minėta aukščiau, smegenys bando prisitaikyti prie besiskundžiančio žmogaus emocinės būsenos, todėl mes taip pat pykstame, erziname, susierziname, liūdime. Dėl to pakyla kortizolio, vadinamo streso hormonu, lygis.
Kartu su kortizoliu gaminasi adrenalinas: tokiu būdu pagumburis reaguoja į galimą grėsmę. Kai kūnas ruošiasi „gintis“, padažnėja širdies susitraukimų dažnis ir pakyla kraujospūdis. Kraujas veržiasi į raumenis, o smegenys yra sureguliuotos ryžtingiems veiksmams. Pakyla ir cukraus lygis, nes mums reikia energijos.
Jei tai kartojama reguliariai, organizmas išmoksta „streso modelį“, o rizika susirgti hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu ir nutukimu išauga daug kartų.
3. Sumažėjęs smegenų tūris
Reguliarus stresas pablogina ne tik bendrą sveikatos būklę: smegenys tiesiogine prasme pradeda sausėti.
Stanfordo naujienų tarnybos paskelbtoje ataskaitoje aprašomas streso hormonų poveikis žiurkėms ir babuinams. Nustatyta, kad gyvūnai į užsitęsusį stresą reaguoja aktyviai išskirdami gliukokortikoidus, o tai lemia smegenų ląstelių susitraukimą.
Panaši išvada buvo padaryta remiantis MRT. Mokslininkai lygino žmonių smegenų vaizdus, kurie atitiko amžių, lytį, svorį ir išsilavinimo lygį, tačiau skyrėsi tuo, kad vieni jau seniai sirgo depresija, o kiti – ne. Depresijos sergančių dalyvių hipokampas buvo 15% mažesnis. Tame pačiame tyrime buvo lyginami Vietnamo karo veteranų rezultatai su ir be PTSD diagnozės. Paaiškėjo, kad pirmosios grupės dalyvių hipokampas yra 25% mažesnis.
Hipokampas yra svarbi smegenų dalis, atsakinga už atmintį, dėmesį, mokymąsi, erdvinę navigaciją, tikslo elgesį ir kitas funkcijas. O jei susitraukia, visi procesai žlunga.
Apibūdintais atvejais mokslininkams nepavyko nei įrodyti, nei paneigti, kad būtent gliukokortikoidai sukėlė smegenų „susitraukimą“. Tačiau kadangi šis reiškinys buvo pastebėtas pacientams, sergantiems Kušingo sindromu, yra pagrindo manyti, kad tas pats atsitinka ir su depresija ir PTSD. Kušingo sindromas yra sunkus neuroendokrininis sutrikimas, kurį sukelia navikas. Jį lydi intensyvi gliukokortikoidų gamyba. Kaip paaiškėjo, būtent ši priežastis lemia hipokampo sumažėjimą.
Kaip išlikti pozityviam tarp verkšlentojų
Teisingai pasirinkite draugus
Giminaičiai ir kolegos nepasirenkami, bet mes galime nuspręsti, su kuo draugausime. Apsupk save pozityviais žmonėmis.
Būk dėkingas
Teigiamos mintys sukelia teigiamus jausmus. Kasdien ar bent porą kartų per savaitę užsirašykite, už ką esate dėkingas. Atsiminkite: kad bloga mintis prarastų savo galią, reikia du kartus pagalvoti apie gerą.
Nešvaistykite savo jėgų nuolatiniams verkšlentėms
Gali kiek nori užjausti žmones, kurie skundžiasi sunkiu gyvenimu, bet padėti jiems yra nenaudinga. Jie įpratę matyti tik blogą, todėl mūsų geri ketinimai gali atsisukti prieš mus.
Naudokite „sumuštinių metodą“
Pradėkite nuo teigiamo patvirtinimo. Tada išreikškite susirūpinimą ar skundą. Pabaigoje pasakykite, kad tikitės sėkmingo rezultato.
Užmegzkite empatiją
Kadangi jūs turite dirbti kartu su skundytoju, nepamirškite, kad tokie žmonės tikisi dėmesio ir pripažinimo. Siekdami reikalo, parodykite empatiją ir priminkite, kad laikas pradėti darbą.
Būkite atidūs
Stebėkite savo elgesį ir mąstymą. Įsitikinkite, kad nekopijuojate neigiamų žmonių ir patys neskleiskite negatyvo. Dažnai net nepastebime, kad skundžiamės. Atkreipkite dėmesį į savo žodžius ir veiksmus.
Venkite paskalų
Daugelis esame įpratę burtis ir vienbalsiai nepritarti kažkieno elgesiui ar situacijai, tačiau tai sukelia dar didesnį nepasitenkinimą ir daugiau skundų.
Numalšinti stresą
Sulaikyti stresą yra labai žalinga ir anksčiau ar vėliau tai sukels skaudžių pasekmių. Vaikščiokite, sportuokite, grožėkitės gamta, medituokite. Darykite dalykus, kurie leis jums atsiriboti nuo verkšlenimo ar stresinės situacijos ir išlaikyti ramybę.
Pagalvokite prieš skųsdamiesi
Jei norite skųstis, įsitikinkite, kad problema yra tikra ir gali būti išspręsta, o su kuo ketinate kalbėtis, galite pasiūlyti išeitį.
Būti tarp įsisenėjusių verkšlentininkų ne tik nepatogu, bet ir pavojinga sveikatai. Įprotis skųstis mažina protinį pajėgumą, didina kraujospūdį ir cukraus kiekį. Stenkitės kuo mažiau bendrauti su lėtiniais verkšlenais. Patikėkite, nieko neprarasite, o atvirkščiai – tapsite sveikesni, dėmesingesni ir laimingesni.
Apie ekspertą: Robertas Biswas-Dieneris yra pozityvus psichologas, knygų „Didžioji laimės knyga“ ir „Drąsos santykis“ autorius.