Dažnai manome, kad vizitas pas psichoterapeutą yra per ilga istorija, kuri gali užsitęsti mėnesius ar metus. Iš tikrųjų taip nėra. Daugumą mūsų problemų galima išspręsti vos per keletą seansų.
Daugelis iš mūsų psichoterapijos seansą įsivaizduoja kaip spontanišką pokalbį apie jausmus. Ne, tai yra struktūrizuotas laiko tarpas, per kurį terapeutas padeda klientams išspręsti jų problemas, kol jie išmoks su jomis susidoroti patys. Daugeliu atvejų užduotis įgyvendinama – ir tai nebūtinai užtrunka metų.
Tyrimai rodo, kad daugumai problemų nereikia ilgalaikio, kelerius metus trunkančio gydymo. Viskonsino-Madisono universiteto konsultuojantis psichologas Bruce'as Wompoldas sako: „Taip, kai kurie klientai kreipiasi į terapeutus dėl lėtinių ligų, tokių kaip depresija, tačiau yra ir daug tokių, kurias nėra taip sunku išspręsti (pavyzdžiui, konfliktas darbe).
Psichoterapiją tokiais atvejais galima palyginti su vizitais pas gydytoją: susitari, gauni tam tikras priemones, padedančias susitvarkyti su bėdomis, ir išeini.
„Daugeliu atvejų pakanka dvylikos seansų, kad būtų pasiektas teigiamas poveikis“, – pritaria JAV Nacionalinės elgesio mokslų tarybos vyresnysis medicinos patarėjas Joe Parksas. „American Journal of Psychiatry“ publikuotas tyrimas pateikia dar mažesnį skaičių: vidutiniškai psichoterapeuto klientams pakako 8 seansų.1.
Dažniausia trumpalaikės psichoterapijos rūšis yra kognityvinė elgesio terapija (CBT).
Remiantis koreguojančiais mąstymo modelius, jis pasirodė esąs veiksmingas sprendžiant daugybę psichologinių problemų, nuo nerimo ir depresijos iki cheminės priklausomybės ir potrauminio streso sutrikimo. Psichoterapeutai taip pat gali derinti CBT su kitais metodais, kad pasiektų rezultatus.
„Prieš problemos esmę reikia daug ilgiau“, – priduria Christy Beck, Pensilvanijos valstijos koledžo psichoterapeutė. Savo darbe ji naudoja ir CBT, ir psichoanalizės metodus, kad spręstų gilesnes problemas, kylančias iš vaikystės. Norint išspręsti grynai situacinę problemą, pakanka kelių seansų “, - sako ji.
Su sudėtingesniais sutrikimais, tokiais kaip valgymo sutrikimai, reikia dirbti metų.
Bet kuriuo atveju, pasak Bruce'o Wompoldo, veiksmingiausi psichoterapeutai yra tie, kurie turi gerus tarpusavio bendravimo įgūdžius, įskaitant tokias savybes kaip gebėjimas užjausti, gebėjimas klausytis, gebėjimas paaiškinti klientui terapijos planą. Pradinis terapijos etapas klientui gali būti sunkus.
„Turime aptarti kai kuriuos nemalonius, sunkius dalykus“, – aiškina Bruce'as Wompoldas. Tačiau po kelių seansų klientas pradės jaustis geriau. Bet jei palengvėjimas neateina, būtina tai aptarti su terapeutu.
„Terapeutai taip pat gali klysti“, – sako Joe Parkas. „Todėl labai svarbu kartu apsibrėžti tikslą ir tada jį patikrinti, pavyzdžiui: pagerinti miegą, įgyti motyvacijos energingai atlikti kasdienes užduotis, pagerinti santykius su artimaisiais. Jei viena strategija neveikia, gali kita.
Kada baigti terapiją? Christy Beck teigimu, abiem pusėms paprastai lengva pasiekti bendrą sutarimą šiuo klausimu. „Mano praktikoje tai dažniausiai yra abipusis sprendimas“, - sako ji. „Aš neleidžiu klientui pasilikti terapijoje ilgiau nei reikalaujama, bet jis turi tam subręsti.
Tačiau kartais klientai nori tęsti gydymą net ir išsprendę vietinę problemą, su kuria atvyko. „Taip atsitinka, jei žmogus jaučia, kad psichoterapija jam padeda suprasti save, prisideda prie jo vidinio augimo“, – aiškina Christy Beck. "Bet tai visada yra asmeninis kliento sprendimas."
1 The American Journal of Psychiatry, 2010, t. 167, Nr. 12.