Ar neperka naujo žaislo vaiką pykčio priepuolis? Ar jis kovoja su kitais vaikais, jei jam kažkas nepatinka? Tada turėtume jam paaiškinti, kas yra draudimai.
Panaikinkime bendrą klaidingą nuomonę: draudimų nežinantis vaikas negali būti vadinamas laisvu, nes tampa savo impulsų ir emocijų įkaitu, o laimingu jo taip pat nepavadinsi, nes jis gyvena nuolatiniame nerime. Vaikas, paliktas sau, neturi kito veiksmų plano, kaip tik tuoj pat patenkinti savo norą. Norėjosi kažko? Iš karto paėmiau. Esate kažkuo nepatenkinti? Iš karto trenkė, sudaužė ar sulaužė.
„Jei vaikų niekuo neribosime, jie neišmoks nusistatyti sau ribų. Ir jie bus priklausomi nuo savo norų ir impulsų“, – aiškina šeimos terapeutė Isabelle Filliozat. — Negalėdami savęs valdyti, jie nuolat patiria nerimą ir kankinami kaltės jausmo. Vaikas gali galvoti maždaug taip: „Jei aš noriu kankinti katę, kas mane sulaikys? Juk man niekas niekada netrukdė nieko daryti“.
„Draudimai padeda reguliuoti santykius visuomenėje, taikiai sugyventi ir bendrauti tarpusavyje“
Nenustatydami draudimų prisidedame prie to, kad vaikas pasaulį suvoktų kaip vietą, kurioje gyvena pagal valdžios dėsnius. Jei aš stipresnis, tai nugalėsiu priešus, bet jei paaiškės, kad aš silpnesnis? Štai kodėl vaikai, kuriems leidžiama daryti bet ką, dažnai patiria baimę: „Kaip tėtis, kuris negali priversti manęs laikytis taisyklių, gali apsaugoti mane, jei kas nors prieš mane pažeidžia taisyklę? „Vaikai intuityviai supranta draudimų svarbą ir patys jų reikalauja, savo pykčio priepuoliais ir blogomis išdaigomis provokuodami tėvus imtis kokių nors priemonių., – tvirtina Isabelle Fiyoza. — Nepaklusdami, jie bando nusistatyti sau ribas ir, kaip taisyklė, tai daro per kūną: krenta ant grindų, susižeidžia. Kūnas juos riboja, kai kitų ribų nėra. Bet be to, kad tai pavojinga, šios ribos yra neveiksmingos, nes jos nieko neišmoko vaiko.
Draudimai padeda reguliuoti santykius visuomenėje, leidžia taikiai sugyventi ir bendrauti tarpusavyje. Įstatymas yra arbitras, kuris pašauktas spręsti konfliktus nesiimant smurto. Jį gerbia ir gerbia visi, net jei šalia nėra „teisėsaugos pareigūnų“.
Ko turėtume išmokyti vaiką:
- Gerbti kiekvieno iš tėvų privatumą atskirai ir jų poros gyvenimą, gerbti jų teritoriją ir asmeninį laiką.
- Laikykitės normų, priimtų pasaulyje, kuriame jis gyvena. Paaiškinkite, kad jis negali daryti to, ko nori, kad jo teisės yra apribotos ir negali turėti visko, ko nori. Ir kad kai turi kažkokį tikslą, už jį visada turi susimokėti: netapsi garsiu sportininku, jei nesitreniruosi, negali gerai mokytis mokykloje, jei nesitreniruosi.
- Supraskite, kad taisyklės egzistuoja visiems: joms paklūsta ir suaugusieji. Akivaizdu, kad tokie apribojimai vaikui netiks. Be to, jis retkarčiais dėl jų kentės, nes jam atimamas momentinis malonumas. Tačiau be šių kančių mūsų asmenybė negali išsivystyti.