Turinys
Pastebėkite pasiekimus, pabrėžkite stiprybes, o ne klaidas ir nekaltinkite. Mūsų ekspertai įsitikinę, kad galime sumažinti jūsų vaiko mokykloje patiriamą stresą. Išlikti reiklus.
Pagrindinės idėjos
- Ugdykite pasitikėjimą: palaikykite nepaisant klaidų. Padėkite įveikti sunkumus. Nekritikuokite.
- Skatinkite: pastebėkite bet kokį, ne tik ugdomąjį, vaiko susidomėjimą. Sutelkite dėmesį į jo talentus: smalsumą, humorą, miklumą...
- Skatinkite: laikykite mokyklą kaip savo vaiko kasdienio gyvenimo dalį. Jis turi žinoti, kad iš jo tikimasi pastangų ir suprasti, kad kol kas tik įgyja žinių.
Neskubėk
„Vaikas nuolat vystosi“, – primena vaikų psichologė Tatjana Bednik. – Šis procesas gali būti labai aktyvus, bet kitu metu tarsi sustingsta, įgauna jėgų kitam proveržiui. Todėl suaugusieji turėtų leisti sau „susitaikyti“ su tuo, koks vaikas yra dabar. Neskubėkite, neprimygtinai reikalaukite, neverskite visko iškart taisyti, tapti kitokiu. Verta, atvirkščiai, klausytis vaiko, stebėti, padedant jam pasikliauti savo teigiamomis pusėmis, o esant silpnybėms palaikyti.
Pasinaudokite klaidomis
Neklysta, kaip žinote, tas, kuris nieko nedaro. Ir atvirkščiai: kas ką nors daro, tas klysta. Bent jau kartais. „Išmokykite vaiką analizuoti nesėkmių priežastis – taip išmokysite jį aiškiai suprasti, kas tiksliai lėmė klaidą“, – pataria raidos psichologas Andrejus Podolskis. – Paaiškinkite, kas liko nesuprantama, paprašykite perdaryti pratimą namuose, perpasakokite prastai išmoktą pamoką. Būkite pasirengę patys iš naujo paaiškinti neseniai uždengtos medžiagos esmę. Tačiau niekada nedarykite užduoties vietoj jo – atlikite ją kartu su vaiku. „Gerai, kai bendras kūrybiškumas susijęs su sudėtingomis ir kūrybingomis užduotimis“, – patikslina psichologė Tamara Gordeeva, – „biologijos projektas, knygos apžvalga ar esė laisva tema. Aptarkite su juo naujas idėjas, kartu ieškokite literatūros, informacijos internete. Tokia („verslo“) bendravimo su tėvais patirtis, nauji įgūdžiai padės vaikui labiau pasitikėti savimi, bandyti, klysti ir pačiam ieškoti naujų sprendimų.
Plačiau paskaitykite čia:
- Išlaikyti egzaminą: 5 pasiruošimo strategijos ir psichologo komentarai
„Nėra nieko labiau raminančio ir atkuriančio už bendros veiklos su šeima akimirkas“, – priduria Tatjana Bednik. „Maisto gaminimas, meistravimas, žaidimai kartu, laidos ar filmo žiūrėjimas ir komentavimas – tiek daug nematomų, bet esminių mokymosi būdų! Dalijimasis nuomonėmis, savęs lyginimas su kitais, kartais priešinimasis – visa tai padeda ugdyti kritišką protą, kuris, savo ruožtu, padės pažvelgti į situaciją iš šono ir išlaikyti stresą per atstumą.
Turite klausimą?
- Psichologinės ir pedagoginės reabilitacijos ir korekcijos centras „Strogino“, t. (495) 753 1353, http://centr-strogino.ru
- Psichologinis centras IGRA, t. (495) 629 4629, www.igra-msk.ru
- Paauglių centras „Kryžkelės“, t. (495) 609 1772, www.perekrestok.info
- Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos centras „Genesis“, tel. (495) 775 9712, www.ippli-genesis.ru
Andrejaus Konchalovskio komentaras
„Manau, kad pagrindinė tėvų užduotis yra sukurti vidutiniškai palankias sąlygas savo vaikui. Nes žmogus degraduoja absoliučiai palankiose, kaip ir absoliučiai nepalankiose. Tai yra, jis neturėtų būti per šaltas ar karštas. Tu negali turėti visko. Negalite niekur eiti ar valgyti, ko norite. Neįmanoma, kad viskas įmanoma – yra dalykų, kurie neįmanomi! Ir yra dalykų, kurie įmanomi, bet juos reikia užsidirbti. Ir yra dalykų, kuriuos reikia daryti, nors ir nenorite. Tėvai neturėtų būti tik draugai. Gyvenimas susideda iš begalinio skaičiaus apribojimų, nes mes visada norime to, ko neturime. Užuot mylėję tai, ką turime, norime turėti tai, ką mylime. O nereikalingų poreikių daug. Ir gyvenimas nesutampa su tuo, ko norime. Turime ką nors užsidirbti ir kažką suvokti kaip tai, ko niekada neturėsime. O tėvų užduotis yra pasirūpinti, kad vaikas išmoktų šią mintį. Tai, žinoma, kova. Bet be šito žmogus netaps žmogumi.
Planuokite kartu
„Koks geriausias laikas atlikti namų darbus; pirmiausia imkitės lengviausio ar sunkiausio; kaip tinkamai organizuoti darbo vietą – tėvai turėtų išmokyti vaiką planuoti savo kasdienybę“, – sako mokyklos psichologė Natalija Evsikova. „Tai padės jam lengviau priimti sprendimus, tapti ramesniu – jis nustos sėdėti prie stalo paskutinę minutę prieš miegą. Aptarkite su juo jo darbą, paaiškinkite, ko ir kodėl reikia, kodėl taip reikia organizuoti. Laikui bėgant vaikas išmoks savarankiškai planuoti savo laiką ir organizuoti erdvę. Tačiau pirmiausia tėvai turi parodyti, kaip tai daroma, ir daryti tai kartu su juo.
Sukurti motyvaciją
Vaikui įdomu, jei jis gerai supranta, kodėl mokosi. „Pasikalbėk su juo apie viską, kas jį žavi“, – pataria Tamara Gordeeva. „Priminkite man: sėkmė ateina, jei mėgstame tai, ką darome, mėgaujamės tuo, matome tame prasmę. Tai padės vaikui suprasti savo norus, geriau suprasti jo interesus. Nereikalaukite daug, jei patys nelabai domitės mokytis, skaityti, mokytis naujų dalykų. Ir atvirkščiai, aktyviai demonstruokite savo smalsumą naujiems dalykams, jei mokotės visą gyvenimą. „Galite atkreipti jo dėmesį į žinias ir įgūdžius, kurių jam prireiks, kad išsipildytų vaikystės svajonė“, – paaiškina Andrejus Podolskis. Ar norite būti kino režisieriumi ar gydytoju? Režisūros skyriuje studijuojama vaizduojamojo meno ir literatūros istorija. O gydytojas turi išmanyti biologiją ir chemiją... Kai yra perspektyva, vaikas labai nori kuo greičiau pasiekti savo svajonę. Baimė išnyksta ir mokytis tampa įdomiau“.
Ugdykite be slopinimo
Nesusierzinimas dėl nesėkmių ir perdėto saugojimo vengimas galėtų būti suformuluotas kaip dviguba pedagogikos taisyklė. Natalija Evsikova siūlo metaforą: „Vaikas mokosi važiuoti dviračiu. Kai krenta, pykstame? Žinoma ne. Mes jį guodžiame ir skatiname. O tada bėgame greta, palaikydami dviratį ir taip toliau, kol jis pats važiuoja. Tą patį reikėtų daryti ir kalbant apie mūsų vaikų mokyklos reikalus: paaiškinti, kas nesuprantama, kalbėti apie tai, kas įdomu. Padarykite jiems ką nors įdomaus ar sunkaus su jais. Ir, pajutę priešingą vaiko veiklą, pamažu susilpninkite savąjį – taip atlaisvinsime erdvės jam vystytis savarankiškai.
Marina, 16 metų: „Jiems rūpi tik mano sėkmė“
„Tėvams įdomūs tik mano pažymiai, pergalės olimpiadose. Jie buvo tiesioginiai A mokiniai mokykloje ir mintis nepripažįsta, kad galiu mokytis blogiau. Jie mano, kad B fizikoje yra vidutiniškas! Mama tikra: norint gyventi oriai, reikia išsiskirti. Vidutiniškumas yra jos įkyri baimė.
Nuo šeštos klasės mokiausi su korepetitoriumi matematikos, nuo septintos – chemijos ir anglų kalbos, biologijos – pas tėtį. Mama griežtai kontroliuoja visas mokyklos klases. Kiekvienos semestro pradžioje ji po valandą bendrauja su kiekvienu iš mokytojų, užduoda tūkstančius klausimų ir viską surašo į sąsiuvinį. Rusų mokytoja kartą bandė ją sustabdyti: „Nesijaudink, viskas bus gerai! Kaip man buvo gėda! Bet dabar manau, kad pradedu panašėti į savo tėvus: metų pabaigoje iš chemijos gavau B ir visą vasarą jaučiausi siaubingai. Nuolat galvoju, kaip galėčiau nepateisinti jų lūkesčių.
Alisa, 40 metų: „Jo pažymiai nepablogėjo!
„Nuo pirmos klasės atsitiko taip: Fiodoras po pamokų ruošdavo namų darbus, o aš juos patikrindavau vakare. Jis taisė klaidas, perpasakojo man žodines užduotis. Tai užtruko ne ilgiau kaip valandą, ir aš maniau, kad radau geriausią būdą padėti savo sūnui. Tačiau jau ketvirtoje klasėje jis pradėjo vis labiau slysti, kažkaip atliko namų darbus ir kiekvieną vakarą baigdavome kivirčais. Nusprendžiau tai aptarti su mokyklos psichologu ir buvau šokiruotas, kai jis man paaiškino, kas iš tikrųjų vyksta. Pasirodo, kasdien sūnus laukdavo mano įvertinimo ir atsipūsti galėdavo tik baigęs tikrinti pamokas. Nenorėdamas šito, laikiau jį nežinioje iki vakaro! Psichologė patarė per savaitę pakeisti savo elgesį. Sūnui paaiškinau, kad juo pasitikiu ir žinau, kad jis jau gali susitvarkyti pats. Nuo tos akimirkos, grįžęs iš darbo, Fiodoro teiravausi, ar nebuvo sunkumų pamokose ir ar reikia pagalbos. Ir per kelias dienas viskas pasikeitė – lengva širdimi jis ėmėsi pamokų, žinodamas, kad nereikės jų kartoti vėl ir vėl. Jo pažymiai nepagerėjo.