Kaip įskiepyti žinias vaikui, kuris užaugo su telefonu rankose? Išbandykite mikromokymąsi

Ikimokyklinukams šiandien yra neįtikėtinai daug edukacinių užsiėmimų, tačiau išmanųjį telefoną jau įvaldžiusius vaikus susodinti nėra taip paprasta: jiems trūksta užsispyrimo. Mikromokymasis gali padėti išspręsti šią problemą. Apie naują tendenciją pasakoja neuropsichologė Polina Kharina.

Vaikai iki 4 metų dar negali ilgai sutelkti dėmesio į vieną dalyką. Ypač jei kalbame apie mokymosi užduotį, o ne apie smagų žaidimą. O atkaklumą ugdyti dar sunkiau šiandien, kai vaikai įtaisus naudoja tiesiogine to žodžio prasme nuo pirmųjų gyvenimo metų. Mikromokymasis padeda išspręsti šią problemą.

Toks naujų dalykų mokymosi būdas yra viena iš šiuolaikinio ugdymo tendencijų. Jo esmė ta, kad vaikai ir suaugusieji žinias gauna mažomis porcijomis. Judėjimas tikslo link trumpais žingsneliais – nuo ​​paprastų iki sudėtingų – leidžia išvengti perkrovos ir išspręsti sudėtingas problemas dalimis. Mikromokymasis grindžiamas trimis pagrindiniais principais:

  • trumpi, bet reguliarūs užsiėmimai;
  • kasdienis nagrinėjamos medžiagos kartojimas;
  • laipsniškas medžiagos komplikavimas.

Užsiėmimai su ikimokyklinukais neturėtų trukti ilgiau nei 20 minučių, o mikromokymasis skirtas tik trumpoms pamokoms. O tėvams lengva skirti vaikams 15-20 minučių per dieną.

Kaip veikia mikromokymasis

Praktiškai procesas atrodo taip: tarkime, kad norite išmokyti vienerių metų vaiką suverti karoliukus ant virvelės. Užduotį suskirstykite į etapus: iš pradžių suverti karoliuką ir pakviesi vaiką jį nuimti, tada pasiūlai suverti pačiam, o galiausiai išmoksti perimti karoliuką ir judinti jį virvele, kad galėtum pridėti dar vieną. Mikromokymasis susideda iš tokių trumpų, nuoseklių pamokų.

Pažiūrėkime į galvosūkio žaidimo pavyzdį, kurio tikslas – išmokyti ikimokyklinuką taikyti skirtingas strategijas. Kai pirmą kartą siūlau dėlionę susidėlioti, vaikui sunku iš karto sujungti visas detales, kad susidarytų paveikslėlį, nes jis neturi patirties ir žinių. Rezultatas – nesėkmės situacija, sumažėjusi motyvacija, o vėliau ir susidomėjimo šiuo žaidimu praradimas.

Todėl iš pradžių dėlionę susirenku pati ir skirstau užduotį etapais.

Pirmasis etapas. Svarstome paveikslėlį-užuomina ir aprašome, atkreipiame dėmesį į 2-3 konkrečias detales. Tada surandame juos tarp kitų ir įdedame į reikiamą vietą užuominos paveikslėlyje. Jei vaikui sunku, siūlau atkreipti dėmesį į detalės formą (didelę ar mažą).

Antrasis etapas. Kai vaikas susidoroja su pirmąja užduotimi, kitoje pamokoje iš visų smulkmenų renkuosi tokias pačias kaip ir praeitą kartą, ir jas apverčiu. Tada paprašau vaiko kiekvieną gabalėlį įdėti į reikiamą paveikslėlio vietą. Jei jam sunku, kreipiu dėmesį į detalės formą ir klausiu, ar teisingai laiko, ar reikia apversti.

Trečiasis etapas. Palaipsniui didinkite detalių skaičių. Tada galėsite išmokyti vaiką susidėlioti galvosūkius be paveikslėlio užuominos. Pirmiausia mokome sulankstyti rėmą, tada vidurį. Arba pirmiausia surinkite konkretų vaizdą galvosūkyje, o tada sudėkite jį kartu, sutelkdami dėmesį į diagramą.

Taip vaikas, įvaldydamas kiekvieną etapą, išmoksta naudotis įvairiomis technikomis ir jo įgūdžiai virsta įgūdžiu, kuris užsifiksuoja ilgam. Šis formatas gali būti naudojamas visuose žaidimuose. Mokydamasis mažais žingsneliais, vaikas įvaldys visus įgūdžius.

Kokie yra mikromokymosi privalumai?

  1. Vaikas neturi laiko nuobodžiauti. Trumpų pamokų formatu vaikai lengvai išmoksta tų įgūdžių, kurių nenori mokytis. Pavyzdžiui, jei vaikas nemėgsta kirpti ir jūs siūlote jam kasdien atlikti trumpą užduotį, kurioje reikia iškirpti tik vieną elementą arba padaryti porą pjūvių, tada jis šio įgūdžio išmoks palaipsniui, nepastebimai sau. .
  2. Mokymasis „po truputį“ padeda vaikui priprasti prie to, kad studijos yra gyvenimo dalis. Jei mokaisi kiekvieną dieną tam tikru laiku, vaikas mikro pamokas suvokia kaip įprasto grafiko dalį ir nuo mažens įpranta mokytis.
  3. Toks požiūris moko susikaupti, nes vaikas visiškai susikoncentravęs į procesą, jam nebelieka laiko blaškytis. Tačiau tuo pat metu jis neturi laiko pavargti.
  4. Mikromokymasis palengvina mokymąsi. Mūsų smegenys išsidėsčiusios taip, kad jau praėjus valandai po pamokų pabaigos pamirštame 60% informacijos, po 10 valandų atmintyje lieka 35% to, kas buvo išmokta. Pagal Ebbinghauso užmiršimo kreivę, vos per 1 mėnesį pamirštame 80 % to, ko išmokome. Jei sistemingai kartojate tai, kas buvo aprašyta, medžiaga iš trumpalaikės atminties pereina į ilgalaikę atmintį.
  5. Mikromokymasis implikuoja sistemą: mokymosi procesas nenutrūksta, vaikas pamažu, diena iš dienos, juda link tam tikro didelio tikslo (pavyzdžiui, išmoksta karpyti ar spalvinti). Idealiu atveju užsiėmimai vyksta kiekvieną dieną tuo pačiu metu. Šis formatas puikiai tinka vaikams su įvairaus vystymosi atsilikimu. Medžiaga dozuojama, apdirbama iki automatizavimo, o vėliau tampa sudėtingesnė. Tai leidžia pataisyti medžiagą.

Kur ir kaip mokytis

Šiandien turime daug įvairių internetinių kursų ir mobiliųjų aplikacijų, kurios yra pagrįstos mikromokymosi principais, pavyzdžiui, populiarios anglų kalbos mokymosi programėlės Duolingo ar Skyeng. Pamokos pristatomos infografiniais formatais, trumpais vaizdo įrašais, viktorinomis ir kortelėmis.

Mikromokymosi principais paremti ir japoniški KUMON sąsiuviniai. Užduotys juose išdėstytos nuo paprastų iki sudėtingų: pirmiausia vaikas išmoksta kirpti tiesiomis linijomis, tada laužtomis, banguotomis linijomis ir spiralėmis, o pabaigoje iš popieriaus išpjauna figūras ir daiktus. Taip statomos užduotys padeda vaikui visada sėkmingai su jomis susidoroti, o tai motyvuoja ir ugdo pasitikėjimą savimi. Be to, užduotys yra paprastos ir suprantamos mažiems vaikams, o tai reiškia, kad vaikas gali mokytis savarankiškai.

Palikti atsakymą