„Nieko nesakyk“: kas yra vipassana ir kodėl verta ją praktikuoti

Dvasinės praktikos, tokios kaip joga, meditacija ar griežtumas, daugelio laikomi naujais pomėgiais. Tačiau vis daugiau žmonių daro išvadą, kad jie yra būtini mūsų įtemptame gyvenime. Kaip vipassana, arba tylos praktika, padėjo mūsų herojei?

Dvasinės praktikos gali sustiprinti žmogų ir atskleisti geriausias jo savybes. Tačiau pakeliui į naują patirtį dažnai kyla baimė: „Tai sektantai!“, „O jei griebsiu už nugaros?“, „Šios pozos net iš arti negalėsiu ištraukti“. Todėl nepulkite į kraštutinumus. Tačiau taip pat nereikia pamiršti galimybių.

Kas yra vipassana

Viena iš galingiausių dvasinių praktikų yra vipassana, ypatinga meditacijos rūšis. Rusijoje Vipasaną praktikuoti tapo įmanoma palyginti neseniai: oficialūs centrai, kuriuose galima atsitraukti, dabar veikia Maskvos srityje, Sankt Peterburge ir Jekaterinburge.

Rekolekcijos paprastai trunka 10 dienų. Šiuo metu jo dalyviai atsisako bet kokio ryšio su išoriniu pasauliu, kad liktų vieni su savimi. Tylos įžadas yra būtina praktikos sąlyga, kurią daugelis vadina pagrindine gyvenimo patirtimi.

The daily routine in different centers, with some exceptions, is the same: many hours of daily meditation, lectures, modest food (during the retreat, you can’t eat meat and bring food with you). Documents and valuables, including a laptop and a phone, are deposited. No books, music, games, even drawing kits — and those are «outlaws.»

Tikra vipassana yra nemokama, o programos pabaigoje galite palikti įmanomą auką.

Tyli savo noru

Kodėl žmonės savo noru kreipiasi į šią praktiką? Elena Orlova iš Maskvos dalijasi savo patirtimi:

„Vipassana laikoma tylos praktika. Bet iš tikrųjų tai yra įžvalgos praktika. Tie, kurie dar tik kelio pradžioje, bando jį interpretuoti remdamiesi asmeninėmis iliuzijomis ir lūkesčiais. Štai kodėl mums visiems reikia mokytojo, kuris paaiškintų, kodėl to reikia ir kaip tinkamai pasinerti į praktiką.

Kodėl reikalinga vipassana? Tik tam, kad pagilintum žinias. Todėl neteisinga sakyti „atlikti praktiką“, nes tai tik prasideda šiame kurse. Esu įsitikinęs, kad pas vipasaną reikėtų lankytis bent kartą per pusmetį. Jo esmė nesikeičia, bet keičiamės mes patys, keičiasi supratimo ir įžvalgų gylis.

Kurso metu pateikiamos instrukcijos. Skirtingose ​​tradicijose jos skiriasi, bet prasmė ta pati.

Kasdieniame šurmulyje mūsų protas dalyvauja mūsų sugalvotuose pasaulio žaidimuose. Ir galiausiai mūsų gyvenimas virsta viena nepaliaujama neuroze. Vipasanos praktika padeda išnarplioti save kaip kamuolį. Suteikia galimybę pažvelgti į gyvenimą ir pamatyti, koks jis yra be mūsų reakcijos. Pamatyti, kad niekas ir niekas neturi tų savybių, kurias mes patys jiems priskiriame. Šis supratimas išlaisvina protą. Ir palieka nuošalyje ego, kuris nieko nebevaldo.

Prieš eidamas rekolekcijas, aš, kaip ir daugelis kitų, susimąsčiau: „Kas aš toks? Kodėl visa tai? Kodėl viskas yra taip, o ne kitaip? Klausimai dažniausiai yra retoriniai, bet gana natūralūs. Mano gyvenime buvo įvairių praktikų (pavyzdžiui, joga), kurios vienaip ar kitaip į jas atsakydavo. Bet ne iki galo. O vipasanos praktika ir budizmo, kaip proto mokslo, filosofija davė tiesiog praktinį supratimą, kaip viskas veikia.

Of course, full understanding is still far away, but progress is obvious. Of the pleasant side effects — there was less perfectionism, neurosis, and expectations. And, as a result, less suffering. It seems to me that life without all this only wins.

Psichoterapeuto nuomonė

“If there is no opportunity to go on a multi-day retreat, then even 15 minutes of meditation practice a day significantly improves the quality of life, helping with anxiety and depressive disorders,” says psychiatrist and psychotherapist Pavel Beschastnov. — If there is such an opportunity, then we can consider not only the nearest retreat centers, but also the so-called places of power. For example, in Altai or Baikal. A new place and new conditions help to quickly switch and immerse yourself in yourself.

Kita vertus, bet kokios dvasinės praktikos yra naudingas priedas dirbant su savimi, bet tikrai ne „stebuklinga piliulė“ ir ne pagrindinis raktas į laimę ir harmoniją.

Palikti atsakymą