Kaip elgtis su vaikais namuose užsidariusiems tėvams? Kaip paskirstyti laiką, laisvą nuo mokyklos lankymo? Kaip organizuoti ugdymo procesą, kai niekas jam nėra pasiruošęs nei emociškai, nei fiziškai? Svarbiausia išlikti ramiam, sako psichologė Jekaterina Kadieva.
Pirmosiomis karantino savaitėmis visiems tapo aišku, kad nuotoliniam mokymuisi niekas nepasiruošęs. Mokytojams niekada nebuvo pavesta kurti nuotolinio darbo, o tėvai niekada nesiruošė savarankiškam vaikų mokymuisi.
Dėl to visi – ir mokytojai, ir tėvai. Mokytojai stengiasi padaryti viską, kad pagerintų mokymosi procesą. Jie sugalvoja naujus ugdymo metodus, bando perdaryti mokymo programą naujoms užduotims, galvoja, kokia forma išduoti užduotis. Tačiau dauguma tėvų nesimokė Pedagoginiame institute ir niekada nedirbo mokytojais.
Kiekvienam reikia laiko prisitaikyti prie esamos situacijos. Ką galima patarti, kad šis prisitaikymas būtų greitesnis?
1. Visų pirma — nusiramink. Pasistenkite blaiviai įvertinti savo stipriąsias puses. Daryk ką gali. Nustokite manyti, kad viskas, ką jums siunčia mokyklos, yra privaloma. Nesijaudinkite – tai neturi prasmės. Ilgą atstumą reikia įveikti tolygiai kvėpuojant.
2. Pasitikėk savimi ir savo intuicija. Supraskite patys, kokios treniruočių formos jums patogios. Išbandykite įvairius metodus su savo vaikais. Pažiūrėkite, kaip jūsų vaikui sekasi geriau: kada jam pasakote medžiagą, o tada jis atlieka užduotis, ar atvirkščiai?
Kai kuriems vaikams mini paskaitos, po kurių atliekamos užduotys, veikia gerai. Kiti mėgsta iš pradžių patys perskaityti teoriją, o paskui ją aptarti. O kai kurie netgi nori mokytis savarankiškai. Išbandykite visas parinktis. Pažiūrėkite, kas jums tinka geriausiai.
3. Pasirinkite patogų paros laiką. Vienas vaikas geriau galvoja ryte, kitas – vakare. Pažiūrėk – kaip sekasi? Dabar yra reali galimybė nusistatyti individualų mokymosi režimą sau ir savo vaikams, dalį pamokų perkelti į antrą dienos pusę. Vaikas mankštinosi, ilsėjosi, žaidė, pietaudavo, padėdavo mamai, o po pietų dar kartą traukdavosi į mokymosi užsiėmimus.
4. Išsiaiškinkite, kiek trunka pamoka vaikui. Kai kuriems žmonėms geriau, kai pamokas greitai pakeičia pokyčiai: 20-25 minučių užsiėmimai, poilsis ir vėl praktika. Kiti vaikai, atvirkščiai, lėtai įsitraukia į procesą, bet tada gali dirbti ilgai ir produktyviai. Tokį vaiką geriau palikti vieną valandai ar net pusantros.
5. Sudarykite aiškų vaiko dienos tvarkaraštį. Vaikas, sėdintis namuose, jaučia, kad atostogauja. Todėl tėvams reikia stengtis išlaikyti rutiną: keltis tinkamu laiku, nesimokyti be galo ir, svarbiausia, nepainioti mokymosi su žaidimais. Poilsis dabar yra toks pat svarbus kaip ir visada, todėl planuokite tam laiką savo tvarkaraštyje.
6. Padalinkite butą į zonas. Leiskite vaikui turėti poilsio ir darbo zoną. Tai svarbi mokymų organizavimo sąlyga. Taip elgiasi kai kurie namuose dirbantys suaugusieji: kiekvieną rytą atsikelia, susiruošia ir eina į darbą kitame kambaryje. Tai padeda pakeisti namų formatą į darbą ir įsijungti. Tą patį darykite ir vaikui.
Tegul miega vienoje vietoje, namų darbus atlieka ten, kur visada, o pačiam pamokas, jei įmanoma, visai kitoje buto vietoje. Tegul tai būna jo darbo erdvė, kurioje nebus jokių jo dėmesį blaškančių dalykų.
7. Sudarykite tvarkaraštį visai šeimai. Ir svarbiausia – įtraukite į tai galimybę atsipalaiduoti sau. Svarbu. Dabar tėvams laiko liko dar mažiau, nes prie įprastų pareigų prisidėjo nuotolinis darbas. O tai reiškia, kad apkrova dar didesnė nei buvo.
Mat namuose procesus, kurie vyko kaip įprasta biure, reikia perkelti į internetinį formatą. Tuo pačiu metu niekas neatšaukė gaminimo ir valymo. Yra ir daugiau buities darbų. Visa šeima surinkta, visus reikia pamaitinti, indus išplauti.
Todėl pirmiausia nuspręskite, kaip supaprastinti savo gyvenimą. Jei stengsitės viską atlikti tobulai, būsite tik dar labiau išsekę ir pavargę. Kai suprasite, kaip jums patogu, bus lengviau sugalvoti, kaip palengvinti vaiko gyvenimą.
Duok sau šiek tiek laiko ir šiek tiek laisvės. Labai svarbu nepamiršti savęs. Karantinas nėra priežastis atlikti žygdarbius, nes turime daugiau laisvo laiko. Svarbiausia grįžti į aktyvų gyvenimą sveikai ir laimingai.
8. Sukurkite vaikui laiko tarpą. Vaikas turi suprasti, kiek laiko jam skiriama mokytis, o kiek – keistis. Pavyzdžiui, jis mokosi 2 valandas. Nepavyko – nepavyko. Kitais atvejais procesas yra geriau organizuotas. Po kelių dienų jis pripras ir pasidarys lengviau.
Neleiskite vaikui sėdėti klasėje visą dieną. Jis pavargs, pradės pykti ant jūsų, ant mokytojų ir nesugebės tinkamai atlikti užduoties. Nes visą dieną trunkančios studijos užmuš bet kokią vaiko motyvaciją ir norą bei sugadins nuotaiką visai šeimai.
9. Tegul tėčiai rūpinasi vaikais. Dažnai mama yra emocijos, žaidimai, apsikabinimai. Tėtis yra disciplina. Patikėkite tėvui, kad jis prižiūrės vaikų pamokas.
10. Pasikalbėkite su vaiku, kodėl jis apskritai mokosi. Kaip vaikas mato savo išsilavinimą ir jo vaidmenį jo gyvenime. Kodėl jis mokosi: norėdamas įtikti mamai, gauti gerus pažymius, eiti į koledžą ar dar ką nors? Koks jo tikslas?
Jei jis ruošiasi tapti virėju ir mano, kad jam nereikia mokyklinės išminties, dabar pats tinkamas metas paaiškinti vaikui, kad maisto gaminimas yra chemija ir biochemija. Šių dalykų studijos jam padės sudėtingame ir sudėtingame procese. Susiekite tai, ką jis išmoko, su tuo, ką jis nori daryti toliau. Kad vaikas turėtų aiškią priežastį mokytis.
11. Karantiną žiūrėkite kaip galimybę, o ne bausmę. Prisiminkite, ką seniai norėjote nuveikti su savo vaiku, bet neturėjote nei laiko, nei nuotaikos. Žaisti žaidimus su vaikais. Leiskite jiems išbandyti skirtingus vaidmenis skirtingomis dienomis. Šiandien jis bus piratas, o rytoj – namų šeimininkė ir gamins maistą visai šeimai arba visiems valys indus.
Paverskite namų ruošos darbus žaidimu, keiskite vaidmenis, tai gali būti smagu ir juokinga. Įsivaizduokite, kad esate apleistoje saloje arba kosminiame laive, skriskite į kitą galaktiką ir tyrinėkite kitą kultūrą.
Sugalvokite žaidimą, kurį norėtumėte žaisti. Tai suteiks didesnės laisvės pojūtį buto erdvėje. Kurkite istorijas su vaikais, kalbėkitės, skaitykite knygas ar kartu žiūrėkite filmus. Ir būtinai aptarkite su vaiku tai, ką perskaitėte ir pamatysite.
Nustebsite, kiek daug jis nesupranta, nežino, o kiek tu pats nežinai. Bendravimas taip pat yra mokymasis, ne mažiau svarbus nei pamokos. Pavyzdžiui, žiūrėdami animacinį filmuką apie žuvį Nemo, galite aptarti, kaip žuvys kvėpuoja, kaip veikia vandenynas, kokios jo srovės.
12. Supraskite, kad po kelių savaičių vaikas beviltiškai neatsiliks. Jokia nelaimė nenutiks, jei vaikas ko nors praleis. Bet kuriuo atveju mokytojai pakartos medžiagą, kad suprastų, kas kaip ją išmoko. Ir neturėtumėte stengtis su savo vaiku tapti puikiu mokiniu. Geriau paverskite karantiną nuotykiu, kad galėtumėte prisiminti tas penkias ar šešias savaites.
13. Atminkite: jūs neprivalote mokyti vaikų, tai yra mokyklos užduotis. Tėvų užduotis – mylėti vaiką, žaisti su juo ir sukurti sveiką besivystančią atmosferą. Jei atrodo, kad neturėtumėte įsitraukti į mokymąsi, žiūrėkite filmus, skaitykite knygas ir mėgaukitės gyvenimu. Vaikas ateis pas jus su klausimu, jei jam reikės pagalbos.