„Man nerūpi“: kas yra emocinis nejautrumas

Beveik kiekvienas žmogus patiria emocinio nejautrumo periodus. Tam tikru momentu smegenys tiesiog išjungia dalį funkcijų, ir mes gyvename grynai mechaniškai. Tai nėra nei gerai, nei blogai. Skirtingi žmonės skirtingai suvokia tuos pačius įvykius. Nesame prijungti prie vieno valdymo centro, vadinasi, negalime reaguoti į tai, kas vyksta tuo pačiu būdu. Emociškai nejautrus žmogus tarsi sustingsta ir tampa viskam abejingas, taip pat ir situacijoms, kurios anksčiau sukeldavo gyvą atsaką.

Kas yra emocinis nejautrumas

Emocijos yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Jie vadovauja mūsų troškimams ir veiksmams, verčia siekti daugiau ir didžiuotis savo pasiekimais, liūdėti, pikti, nusiminusi, nustebinti, mylėti. Kiekviena emocija turi daugybę atspalvių, kurie sudaro spalvingą gyvenimo patirties vaizdą.

Emocinis nejautrumas nėra tik abejingumas, jis atima galimybę suvokti išorinį pasaulį ir vertinti viską, kas vyksta aplinkui. Tai neleidžia normaliai dirbti, bendrauti ir gyventi. Pomėgiai, pomėgiai, santykiai su žmonėmis tampa neryškūs ir nereikalingi, nes nėra emocijų: žmogus nenori daryti to, kas neteikia džiaugsmo ar malonumo. Kam daryti beprasmius judesius?

Pareigos – kitas reikalas, jas būtina vykdyti, kitaip nuslysi į dugną. O visa kita – susitikimai su draugais, pramogos, pomėgiai, kūrybiniai impulsai – susieta su emocijomis ir norais.

Daugelis žmonių mano, kad nejautrumas yra gyvybę gelbstintis įveikos mechanizmas. Tai netiesa. Tai tikrai padeda karts nuo karto išjungti emocijas, kad susikoncentruotumėte į svarbias užduotis, nes per didelis įniršis tik pakenks. Kitas dalykas yra blogas: mes pernelyg dažnai pamirštame grįžti ir mintyse išgyventi sunkią situaciją. Likusios emocijos kaupiasi viduje ir anksčiau ar vėliau pasijunta.

Įprotis nutildyti emocijas, siekiant uždaryti nemalonius jausmus, vadinamas vengimu, ir tai nėra pats geriausias gynybos mechanizmas. Užsitęsęs nejautrumas rodo rimtus pažeidimus, tokiais atvejais būtina kreiptis į specialistą. Štai keli ženklai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:

• susidomėjimo socialine veikla praradimas;
• nenaudingumo ir atsiskyrimo jausmas;
• emocinis ir fizinis išsekimas, jėgų praradimas;
• visiškas abejingumas, nei teigiamų, nei neigiamų emocijų;
• bendras vangumas, kasdienės veiklos sunkumai;
• nesugebėjimas giliai mąstyti ir suvokti sudėtingą informaciją;
• sunkumai išreikšti jausmus žodžiais ir paaiškinti juos kitiems;
• noras užsidaryti namuose ir su niekuo nesusitikti.

Emocinio nejautrumo priežastys

Dažniausiai ši būklė atsiranda dėl nuolatinio fizinio ar psichinio skausmo. Žmogus, kuriam tenka ištverti kančias nevalingai, stengiasi užgniaužti emocijas, tada jam pasidaro lengviau. Iš pradžių tai padeda, bet laikui bėgant problema tik blogėja. Bėda ta, kad siena vis aukštesnė ir tankesnė, o laikui bėgant joje nelieka jokio tarpo, į kurį galėtų prasiskverbti bent kažkokios emocijos, teigiamos ar neigiamos.

Kelias bus uždarytas tol, kol spėsime prapjauti duris.

Tarp labiausiai tikėtinų priežasčių yra psichologinės problemos, įskaitant:

• depresija;
• psichologinė ir fizinė prievarta;
• cheminė priklausomybė;
• stresas;
• sielvartas;
• trauminė patirtis ir potrauminis sutrikimas;
• padidėjęs nerimas ar nerimo sutrikimas.

Emocinis nejautrumas dažnai išsivysto po sukrėtimų, ypač žmonėms, kurie ilgą laiką patyrė smurtaujančių tėvų ar partnerių patyčias. Paprastai smurto aukos negali įtakoti to, kas su jomis nutinka, todėl užsidaro savyje, nes tai vienintelis galimas apsaugos būdas. Sunkūs išgyvenimai sugrįžta vėl ir vėl: net kai viskas baigiasi, žmogus stengiasi išvengti praeitį primenančių situacijų, pokalbių ir pojūčių.

Nerimą keliantiems žmonėms emocinis nejautrumas įsijungia kaip tam tikras kompensacinis mechanizmas, leidžiantis sumažinti aukštą streso lygį iki toleruotino. Be to, tai gali sukelti tam tikri vaistai. Šis šalutinis poveikis pastebimas vartojant beveik visus psichotropinius vaistus.

Kaip ji gydoma

Universalaus vaisto nuo emocinio nejautrumo nėra, kiekvienas atvejis individualus. Draugai, artimieji, palaikymo grupės negalės padėti visu savo noru, nes nežino kaip. Geriausia išeitis – kreiptis į psichologą. Jis gali nustatyti pagrindines priežastis ir kartu su pacientu išspręsti šią būklę.

Nereikėtų tikėtis momentinio rezultato: dėžutes, kuriose slepiasi neišgyventos emocijos, reikia atidaryti atsargiai, permąstant kiekvieną situaciją. Jei viskas daroma teisingai, gebėjimas jausti pamažu atkuriamas. Du dažniausiai naudojami emocinio nejautrumo gydymo būdai:

Priėmimo ir atsakomybės terapija. Orientuotas į sąmoningumo ugdymą, gebėjimą atpažinti ir interpretuoti emocinę patirtį „toks, koks yra“. Pacientas išmoksta atpažinti savo destruktyvias reakcijas ir jas pakeisti konstruktyviomis.

Kognityvinė-elgesio terapija. Daugiau dėmesio skiria gebėjimo suprasti ir reikšti emocijas ugdymui. Pacientas išmoksta sąmoningai pakeisti neigiamas nuostatas teigiamais. Be to, metodas padeda apgalvotai įvertinti įvairias situacijas ir pasirinkti tinkamą emocinį atsaką.

Nejautrumas ne visada paaiškinamas dramatiškais įvykiais. Jis dažnai išsivysto tiems, kurie gyvena nuolatinėje įtampoje ir dirba iki galo. Tokiu atveju psichologai rekomenduoja persvarstyti gyvenimo būdą.

Kaip išlaikyti psichologinę pusiausvyrą

Emocinio nejautrumo galima išvengti laikantis kelių paprastų taisyklių.

1. Atlikite pratimus

Sportiniai krūviai yra geriausia priemonė nuo emocinio nejautrumo. Kai mes aktyviai judame, smegenys gamina endorfinus, kurie pagerina nuotaiką ir sukelia energijos antplūdį. Tik dvidešimt minučių per dieną gali labai pagerinti psichinę sveikatą.

2. Laikykitės geros miego higienos

Kokybiškas miegas daro stebuklus. Tereikia sukurti jam sąlygas: patogią lovą, tamsų kambarį, jokių išmaniųjų telefonų lovoje ir nemiegoti iki vėlumos.

3. Stebėkite maistą

Maistas yra gyvybiškai svarbus organizmo kuras. Tai idealus automobilis, bet jei jį kuo nors užpildysite, jis tikrai suges. Jei žalingą maistą pakeisite sveikais ir valgysite tada, kai labai norite, jūsų sveikata greitai pagerės.

4. Sumažinkite streso lygį

Dauguma nejautrų žmonių turi daug neišspręstų problemų. Jie kaupiasi palaipsniui ir virsta nepakeliama našta. Galų gale smegenys tiesiog negali atlaikyti perkrovos ir pereina į ribotą režimą. Kad taip nenutiktų, labai svarbu pailsėti ir atkurti savo išteklius.

5. Išmok atpažinti, reikšti ir išgyventi emocijas

Kas ilgą laiką buvo viskam abejingas, tiesiog pamiršta, ką reiškia jausti ir reaguoti į įspūdžius, nes neišreikalingi įgūdžiai ilgainiui nublanksta. Galėtų būti ir blogiau. Vaikystėje skriaudžiami žmonės nežino, kas yra emocijos, nes jiems nebuvo leista jų patirti. Laimei, emocinį intelektą galima lavinti.

6. Ieškokite tų, kurie pasiruošę jus palaikyti

Gera, kai šalia yra draugų ir šeimos narių, kurie yra pasirengę padėti sunkiais laikais. Kartais užtenka tiesiog pasikalbėti iš širdies į širdį, kad būtų aišku, ką daryti toliau. Bet jei nėra kuo pasitikėti, ieškokite paramos grupių, eikite pas terapeutą, tik nebūkite vienas.

Emocinis nejautrumas savaime nepraeina, kelias į sveikimą ilgas ir sunkus. Turėsite keisti save ir pakeisti savo santykį su išoriniu pasauliu. Bet tau tikrai pavyks. Juk tai daroma siekiant vėl sugrąžinti gyvenimo skonį.