„Apkabinimai veidui“ ir kiti stebinantys faktai apie apkabinimus

Tarptautinė apsikabinimo diena – šventė, daugelyje šalių švenčiama sausio 21 d. Taip pat gruodžio 4 d... ir dar kelis kartus per metus. Galbūt kuo dažniau, tuo geriau, nes „apkabinimai“ teigiamai veikia mūsų nuotaiką ir būklę. Iš principo kiekvienas iš mūsų galėtume tai pamatyti ne kartą – šiltas žmogiškas kontaktas žmogui reikalingas nuo ankstyvos vaikystės iki gyvenimo pabaigos.

Kai neturime prie ko apkabinti, liūdime ir jaučiamės vieniši. Taikydami mokslinį požiūrį, neurologai ir psichologai ištyrė apkabinimus ir įrodė jų neabejotiną naudą, taip pat ištyrė jų istoriją ir net trukmę. Biopsichologas ir smegenų tyrinėtojas Sebastianas Ocklenburgas išvardijo penkis labai įdomius ir, žinoma, griežtai mokslinius faktus apie apkabinimus.

1. Kiek laiko tai trunka

Emesi Nagy iš Dandžio universiteto tyrė 188 spontaniškus sportininkų ir jų trenerių, varžovų ir sirgalių apsikabinimus per 2008 m. vasaros olimpines žaidynes. Pasak mokslininkų, jie vidutiniškai truko 3,17 sekundės ir nepriklausė nei nuo lyčių derinio, nei nuo poros tautybės.

2. Tūkstančius metų žmonės apsikabina vieni kitus.

Žinoma, niekas tiksliai nežino, kada tai įvyko pirmą kartą. Tačiau žinome, kad apsikabinimas žmonių elgsenos repertuare yra bent kelis tūkstančius metų. 2007 metais archeologų komanda aptiko vadinamuosius Valdaro meilužius neolitiniame kape netoli Mantujos (Italija).

Įsimylėjėliai yra pora žmonių skeletų, kurie guli apsikabinę. Mokslininkai nustatė, kad jiems maždaug 6000 metų, todėl žinome, kad jau neolito laikais žmonės vienas kitą glausdavosi.

3. Dauguma žmonių apsikabina dešine ranka, bet tai priklauso nuo mūsų emocijų.

Paprastai apkabinimą vedame viena ranka. Vokiečių tyrime, kurio bendraautorius yra Ocklenburgas, buvo analizuojama, ar daugumos žmonių ranka dominuoja – dešinė ar kairė. Psichologai stebėjo poras tarptautinių oro uostų atvykimo ir išvykimo salėse ir analizavo vaizdo įrašus, kuriuose savanoriai užsiriša akis ir leidžia nepažįstamiems žmonėms juos gatvėje apkabinti.

Paaiškėjo, kad apskritai dauguma žmonių tai daro dešine ranka. Tai darė 92% žmonių emociškai neutralioje situacijoje, kai nepažįstami žmonės apkabino žmogų užrištomis akimis. Tačiau emocingesnėmis akimirkomis, tai yra, kai oro uoste susitinka draugai ir partneriai, šį judesį dešine ranka atlieka tik apie 81 proc.

Kadangi kairysis smegenų pusrutulis valdo dešinę kūno pusę ir atvirkščiai, manoma, kad apsikabinimų poslinkis į kairę yra susijęs su didesniu dešiniojo smegenų pusrutulio įsitraukimu į emocinius procesus.

4. Apkabinimai padeda valdyti stresą

Viešas kalbėjimas kelia įtampą beveik visiems, tačiau apsikabinimas prieš lipant į sceną gali padėti sumažinti stresą. Šiaurės Karolinos universitete atliktas tyrimas ištyrė, kaip apsikabinimas prieš stresą sukeliantį įvykį sumažino neigiamą jo poveikį organizmui.

Projekte buvo išbandytos dvi porų grupės: pirmojoje partneriams buvo skirta 10 minučių susikibti už rankų ir pažiūrėti romantišką filmą, o po to – 20 sekundžių apsikabinti. Antroje grupėje partneriai tiesiog ramiai ilsėjosi, vienas kito neliesdami.

Po to po vieną žmogų iš kiekvienos poros teko dalyvauti itin įtemptame viešame pasirodyme. Tuo pačiu metu buvo matuojamas jo kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis. Kokie rezultatai?

Žmonių, kurie glaudėsi prie partnerių prieš stresinę situaciją, kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis buvo žymiai mažesni nei tie, kurie iki viešo kalbėjimo neturėjo fizinio kontakto su savo partneriais. Taigi galime daryti išvadą, kad apsikabinimai sumažina reakciją į stresinius įvykius ir gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sveikatos palaikymo.

5. Tai daro ne tik žmonės

Žmonės daug apsikabina, palyginti su dauguma gyvūnų. Tačiau tikrai nesame vieninteliai, kurie naudoja tokį fizinį kontaktą socialinei ar emocinei prasmei perteikti.

Floridos tarptautinio universiteto mokslininkų atliktas tyrimas ištyrė Kolumbijos beždžionių vorų – labai socialios beždžionių rūšies, aptinkamos Kolumbijos ir Panamos miškuose – apsikabinimą. Jie nustatė, kad, skirtingai nei žmonės, beždžionės arsenale buvo ne vienas, o du skirtingi veiksmo tipai: „veido apkabinimai“ ir įprastiniai.

Įprasta buvo kaip pas žmones – dvi beždžionės apsivijo viena ant kitos rankas ir padėjo galvas ant partnerio pečių. Tačiau „veido glėbyje“ rankos nedalyvavo. Beždžionės dažniausiai apsikabindavo veidus, tik trindavo viena į kitą skruostus.

Įdomu tai, kad, kaip ir žmonės, beždžionės turėjo savo mėgstamą apkabinimo pusę: 80% mieliau glaudėsi kaire ranka. Daugelis turinčių augintinius sakys, kad ir katės, ir šunys puikiai moka apsikabinti.

Galbūt mes, žmonės, juos to išmokėme. Tačiau faktas lieka faktu, kad toks fizinis kontaktas kartais geriau nei bet kokie žodžiai perteikia emocijas ir padeda palaikyti bei nuraminti, parodyti artumą ir meilę ar tiesiog parodyti malonų požiūrį.

Apie autorių: Sebastianas Ocklenburgas yra biopsichologas.