Jurijus SYSOEV, kino režisierius:
– Mano nuomone, perėjimas prie sąmoningo valgymo yra neišvengiamas, jei žmogus tobulėja gėrio keliu.
Kai mintyse ir sieloje susiformuoja supratimas, kad gyvūnai nėra maistas, perėjimas prie žaliavalgystės pasirodo natūralus ir neskausmingas. Man taip nutiko. O norint žengti pirmąjį žingsnį, pirmiausia reikia surinkti visą informaciją apie mitybą, suprasti gyvulininkystės įtaką mūsų Žemei ir susipažinti su mėsos gaminių gamybos realijomis. Išsamus šios problemos tyrimas leis jums pažvelgti į vegetarizmą ne tik iš emocijų protrūkio pusės, bet ir racionaliai. Būk laimingas!
Nikita DEMIDOV, jogos mokytojas:
– Perėjimas prie žaliavalgystės man iš pradžių buvo labiau dėl etinių ir moralinių sumetimų. Vieną gražią dieną pajutau galvoje egzistuojančio kompromiso nenuoširdumą: myliu gamtą, gyvūnus, bet valgau jų kūno gabalėlius. Nuo to viskas ir prasidėjo, vėliau pradėjau užsiimti įvairiomis sveikatinimo praktikomis, joga ir kažkuriuo metu pajutau, kad organizmas nebenori gauti gyvūninės kilmės produktų. Nemalonūs ir sunkūs pojūčiai po tokio maisto, sumažėjusi energija, mieguistumas – vidury darbo dienos tokie simptomai nelabai patiko. Tada nusprendžiau pabandyti pakeisti savo mitybą.
Rezultatai buvo įdomūs ir įkvepiantys – atsirado daugiau energijos, šie popietiniai panirimai perėjo į „mažo akumuliatoriaus“ režimą. Perėjimas mano atveju buvo lengvas, nepatyriau jokių neigiamų fiziologinių momentų, tik lengvumą. Aš, kaip ir dabar, vedžiau gana aktyvų gyvenimo būdą: sportavau, mėgau ilgus pasivažinėjimus dviračiu ir riedučiais, pastebėjau, kad mano kūnui, kaip ir galvai, tapo lengviau dalyvauti šiuose procesuose. Baltymų trūkumo, kurio taip bijo visi pradinukai, nepajutau, net apėmė toks jausmas, lyg nebūčiau valgiusi mėsos.
Anksčiau ar vėliau bet kuris žmogus pagalvoja apie savo sveikatą ir tam tikru momentu supranta, kad medicina negali atsakyti į visus klausimus. Ir todėl žmogus pradeda kažko ieškoti ir pats bandyti, renkasi savęs pažinimo kelią ir perima atsakomybę už tai, kas vyksta gyvenime, į savo rankas. Tai tikra vidinė revoliucija, pereinanti į evoliuciją, į ją reikėtų žiūrėti natūraliai ir organiškai, todėl tradicinės virtuvės mėsos patiekalus mėgstančiam žmogui nepasakysi: „Taapim vegetaru“. Galų gale, tai yra vidinis impulsas, žmogus, ko gero, netrukus pats prie to prieis! Kiekvienas renkasi savo kelią, savo gyvenimo atspalvius, todėl nematau priežasties agresyviai performatuoti kažkieno pažiūras. Esu tikras, kad perėjimas prie augalinės dietos, bent jau kurį laiką, yra labai rimta priežastis jūsų pačių pasveikimui!
Aleksandras DOMBROVSKIS, gelbėtojas:
– Smalsumas ir savotiškas eksperimentas paskatino pereiti prie augalinės mitybos. Jogos sistemoje, kurios aš ėmiausi, tai buvo numanoma. Išbandžiau, pastebėjau, kaip susitvarkė organizmas, ir iš principo supratau, kad mėsa – ne maistas. Ir tai niekada nebuvo priežastis gailėtis! Nuoširdžiai suvokus, kas yra gyvulinis maistas, vėl jo norėti beveik neįmanoma.
Daugeliui, besidominčių tokia mitybos sistema, mintis apie neįsivaizduojamus pokyčius, kuriuos reikia imtis, tampa kliūtimi. Kas yra dabar, kaip gyventi? Daugelis tikisi, kad sumažės jėgos ir pablogės sveikata. Bet tai yra perdėtas kai kurių globalių pokyčių vaizdas, tačiau iš tikrųjų keičiasi tik pora įpročių! Ir tik tada, palaipsniui tobulėdamas šia kryptimi, pats pajunti pokyčius ir gali rinktis remdamasis asmenine patirtimi.
Apskritai, pagalvokite, jei visi pereisime prie žaliavalgystės, tada planetoje paprasčiausiai bus mažiau skausmo, smurto ir kančių. Kodėl ne motyvacija?
Evgenia DRAGUNSKAYA, dermatologė:
– Į vegetarizmą atėjau iš opozicijos: buvau toks prieš tokią mitybą, kad turėjau susirasti ir pastudijuoti literatūros šia tema. Tikėjausi jame rasti faktų, kurie įrodytų, kad valgyti augalinę mitybą yra blogai. Žinoma, skaičiau ne kai kuriuos internetinius opusus, o mokslininkų, savo srities profesionalų darbus, nes man, kaip gydytojui, pirmiausia įdomūs biocheminiai procesai. Norėjau suprasti, kas nutinka baltymams, aminorūgštims, riebalams, mikroflorai pereinant prie augalinės mitybos. Tikrai nustebau, kai susidūriau su beveik vieninga tyrėjų, tiek šiuolaikinių, tiek dirbančių praėjusiame amžiuje, nuomone. O profesoriaus Ugolevo darbai, išleisti dar 60-aisiais, pagaliau mane įkvėpė. Paaiškėjo, kad gyvūninės kilmės produktai yra daugelio ligų sukėlėjai, o griežto vegetarizmo besilaikantys žmonės turi 7 kartus didesnį imunitetą nei besilaikantys tradicinės mitybos!
Tačiau svarbu suprasti, kad ne visada aktyvus sveikas gyvenimo būdas yra tikros sveikatos sinonimas. Čia verta veikti be iškraipymų ir fanatizmo. Juk visi matome, kai atrodo, kad žmogus aktyviai propaguoja sveiką gyvenseną, o tada persivalgo tais pačiais „teisingais“ maisto produktais, kompensuodamas gyvulinio maisto, pavyzdžiui, duonos, arba, vaisininkų atveju, atsisakymą. miltiniai vaisiai. Dėl to mityboje nėra pusiausvyros, tačiau krakmolo, glitimo ir cukraus yra gausu.
Manau, kad kiekvienam svarbu turėti aiškų mąstymą, tyrą protą ir valdyti emocijas, kad gamta kažkaip išsaugotų mūsų kūną, nepaisant amžiaus (man, pavyzdžiui, šešiasdešimt). O savo 25 metų laikotarpį iki senatvės noriu nugyventi kokybiškai. Viskas, ką galiu padaryti, tai pasirūpinti savo mityba nežudydamas savo genomo grynu cukrumi, glitimu ir gyvūninės kilmės produktais.
Temur Šaripovas, virėjas:
Visi žino frazę: „Tu esi tai, ką valgai“, tiesa? O norėdami pasikeisti išorėje, turite keistis viduje. Augalinis maistas man čia pasirodė geras pagalbininkas, tapo vidinio apsivalymo priemone. Aiškiai suprantu paprastą tiesą – už manęs nėra patirties, tai yra faktas. Juk jei palietusi kokį nors daiktą, išgirsti kažkokius garsus, į ką nors žiūri, vadinasi, išgyveni tai savyje. Ar norite pakeisti savo regėjimą lauke? Nieko nėra lengviau – pakeiskite savo viziją iš vidaus.
Kai valgiau tradiciškai ir valgiau mėsą, susirgau. Tik dabar suprantu, kad virtas ir termiškai apdorotas maistas, gyvulinės kilmės produktai verčia jaustis žemę. Tai kaip betonas skrandžiui! Jei įprastą mėsavalgo vakarienę apdirbsite blenderiu ir kurį laiką paliksite +37 laipsnių temperatūroje, tai po 4 valandų prie šios masės net priartėti bus neįmanoma. Skilimo procesai yra negrįžtami, todėl svarbu suprasti, kad tas pats vyksta ir su gyvūniniais produktais žmogaus organizme.
Esu tikras, kad kiekvienas turėtų pats išbandyti žalio maisto dietą. Žinoma, sunku iš karto staigiai pakeisti mitybą, todėl galima pradėti nuo žaliavalgystės, o mėsos geriau atsisakyti, žinoma, ne vienai dienai, o bent pusmečiui. Tiesiog suteikite sau galimybę palyginti ir patys pasirinkti, sutelkdami dėmesį į tikruosius kūno poreikius!
Aleksejus FURSENKO, Maskvos akademinio teatro aktorius. Vl. Majakovskis:
– Levas Tolstojus sakė: „Gyvūnai yra mano draugai. Ir aš nevalgau savo draugų“. Ši frazė man visada labai patiko, bet ne iš karto tai supratau.
Draugas pradėjo man atverti vegetarizmo pasaulį ir iš pradžių į tai žiūrėjau labai skeptiškai. Tačiau informacija pateko į mano atmintį, ir aš pats pradėjau vis daugiau tyrinėti šią problemą. O filmas „Žemiečiai“ man padarė neįtikėtiną įtaką – tapo vadinamuoju tašku, iš kurio nėra sugrįžimo, o pažiūrėjus perėjimas buvo labai lengvas!
Mano nuomone, augalinė mityba kartu su sportu ir pozityviomis mintimis veda tiesiu keliu į sveiką gyvenimo būdą. Turėjau gana nemalonių sveikatos problemų, bet pakeitus mitybą viskas praėjo ir be vaistų. Manau, kad perkėlus dėmesį į augalinį maistą, žmogaus gyvenimas pakeičiamas – pradeda klotis visai kitaip teigiama linkme!
Kira SERGEEVA, muzikinės grupės „Shakti Loka“ vokalistė:
„Pirmą kartą apie vegetarų gyvenimą pagalvojau prieš daugelį metų, kai sutikau nuostabią jauną žmogų, kuris į pasaulį žvelgė greitai, tobulėdamas kiekviename savo regėjimo kampelyje. Pastebėtina, kad mano jaunoji draugė visiškai nežinojo mėsos skonio, nes jos tėvai buvo vegetarai, o kūdikis niekada nesiilsėjo prie šių patiekalų. Verta paminėti, kad kūdikis išaugo į labai stiprią būtybę su labai gyvu protu ir elegantišku pasaulio suvokimu. Be šio elfo, turėjau dar vieną draugą, kuris iki tol jau keletą metų akylai rinko drabužius iš natūralių ir etiškų audinių, gamino sau daržovių ir vaisių skanėstus, nuo kurių siela tapo rami ir džiugi. Po jo pietų ir vakarienių avys buvo sveikos, bet jis maitino vilkus iš savo rankų. Jis vedė labai aktyvų gyvenimo būdą ir turėjo neįtikėtiną protinį budrumą.
Verta paminėti, kad visą gyvenimą ne itin kentėjau nuo prisirišimo prie antrekoto ir lazdyno tetervino, o jūros gyvūnija netraukė savo jūros kvapais. Tačiau visai įmanoma į burną įkišti mažą triušį ar krevetę, kurią, tiesą pasakius, nedvejodamas, iš inercijos man pasiūlė. Ji galėjo ir padarė.
Bet vieną dieną pradėjau švęsti savo pirmąjį Velykų pasninką. Aš mažai supratau, ką darau ir prie ko tai veda, bet mano Ego norėjo griežtumo. Taip, tokio žiaurumo, kad atstatytų visą pasaulio žiaurumą. Taigi aš jį atstačiau – tai buvo mano pirmasis sąmoningas ir nesąmoningas mirtino maisto atsisakymas.
Išmokau asketizmo grožį ir iš naujo sugrįžo skoniai, pamačiau Ego prigimtį, jo tiesą ir melą, sugebėjau susivaldyti ir vėl pralaimėti. Tada buvo daug, bet viduje pabudo Meilė, dėl kurios mes visi egzistuojame. Štai kodėl verta pabandyti!
Artemas SPIRO, pilotas:
– Pradėkime nuo to, kad nemėgstu klijuoti etikečių ir antspaudų ant žodžio „vegetaras“ ar „veganas“. Vis dėlto būti tokios dietos šalininku nereiškia būti sveiku žmogumi. Aš naudoju tokį terminą kaip „viso augalo maistas“, kurio laikausi. Esu tikras, kad tai naudinga sveikatai.
Nuo pat mažens mėgau gaminti ir mėgau gaminti, virtuvę, maistą. Su amžiumi gilinausi į teoriją ir praktiką, išbandžiau įvairius receptus, nesvarbu, ar tai būtų kariūno metai skrydžio akademijoje, ar jau dirbu ir gyvenu Maskvoje, Helsinkyje, Londone, Dubajuje. Visada mėgau gaminti artimiesiems, jie pirmieji pastebėjo mano kulinarines sėkmes. Gyvendama Dubajuje pradėjau daug keliauti, rengiau sau maisto turus, išbandžiau įvairių šalių ir kultūrų maistą. Buvau „Michelin“ žvaigždutėmis pažymėtuose restoranuose ir paprastuose gatvės restoranuose. Kuo daugiau laiko skirdavau pomėgiams, kuo toliau gilinausi į maisto gaminimo ir maisto pasaulį, tuo labiau norėjau sužinoti, iš ko susideda mūsų maistas. Ir tada įstojau į Los Andželo kulinarinio meno akademiją, kur baigiau mitybos kursus. Supratau, kaip maistas sąveikauja su žmogumi biocheminiame lygmenyje, kas vyksta vėliau. Kartu prisidėjo domėjimasis kinų medicina, ajurveda, pradėjau daugiau tyrinėti mitybos ir sveikatos sąveiką. Šis kelias mane paskatino pereiti prie visavertės, augalinės mitybos, kuri suskirstyta į 5 grupes: vaisiai/daržovės, sėklos/riešutai, grūdai, ankštiniai augalai, supermaistas. Ir tik visi kartu – įvairūs ir vientisi – suteikia žmogui pranašumų, išsaugo sveikatą, gydo, malšina įvairius negalavimus.
Tokia mityba daro gyvenimą efektyvesnį, suteikia linksmą sveikatos būklę, todėl tikslai pasiekiami, gyvenimas tampa sąmoningesnis. Manau, kad visi nori taip gyventi, todėl turėtų pagalvoti, ką valgo. Geriausias vaistas yra ne stebuklinga piliulė, o tai, kas yra jūsų lėkštėje. Jei žmogus nori gyventi visavertiškai, būti sveikas, jis turėtų pagalvoti apie perėjimą prie augalinio maisto!
Julija SELYUTINA, stilistė, ekologiškų kailinių dizainerė:
– Nuo 15 metų pradėjau suprasti, kad valgyti gyvūnus su gausybe kito skanaus ir sveiko maisto yra tiesiog keista. Tada pradėjau nagrinėti šią problemą, tačiau pakeisti mitybą nusprendžiau tik būdama 19 metų, priešingai nei mano mama, kad be mėsos aš mirsiu per 2 metus. Po 10 metų mama taip pat nevalgo mėsos! Perėjimas buvo lengvas, bet laipsniškas. Iš pradžių ji apsieidavo be mėsos, vėliau – be žuvies, kiaušinių ir pieno. Tačiau buvo ir nesėkmių. Dabar kartais galiu valgyti sūrį, jei jis pagamintas ne renino pagalba, o iš negyvulinio raugo.
Pradedantiesiems patarčiau pereiti prie tokios augalinės dietos: iš karto pašalinkite mėsą, bet įdėkite daug žalumynų ir daržovių sulčių, kad papildytumėte mikroelementus, o jūros gėrybių atsisakykite palaipsniui. Palyginimui turėtumėte bent jau išbandyti teisingą veganizmą.
Mano vyras labai gerai mato skirtumą, kai valgo ką nors žuvies. Iškart gleivės iš nosies, energijos trūkumas, skrepliai, blogas sapnas. Jo šalinimo sistema veikia puikiai, visi to norėtų! O nuo augalinio maisto veidas švaresnis, o siela pilna polėkio, teigiamų emocijų, entuziazmo ir lengvumo.
Valgydami gyvūną suvalgome visą skausmą, kurį jis patyrė augdamas ir žudamas. Be mėsos esame švaresni ir kūnu, ir emociškai.
Sergejus KIT, vaizdo įrašų kūrėjas:
– Vaikystėje prisiminiau vieną posakį: jei žmogus serga, tai gyvenime pirmiausia reikia keisti mitybą, antra – gyvenimo būdą, o jei tai nepadeda, galima griebtis medicinos. 2011 metais būsima žmona mėsos atsisakė dėl etinių priežasčių. Supratimas, kad maistas yra skanus be gyvūninės kilmės produktų, buvo pirmasis žingsnis keičiant mitybą. Ir po kelerių metų kartu užtikrintai žengėme šiuo keliu.
Po metų ir iki šios dienos augalinės mitybos dėka jaučiame tik teigiamus rezultatus: lengvumą, energijos antplūdį, gerą nuotaiką, puikų imunitetą. Pagrindinis dalykas pereinant prie kitokios mitybos yra palaikymas, vienas kitą motyvavome, maitinome informacija, o pirmieji teigiami rezultatai sveikatos atžvilgiu įkvėpė! Valgymo įpročiai lengvai keičiasi, nes mano žmona yra stebuklinga virėja ir yra tiek daug maisto pakaitalų. Taigi, atradimas buvo: šparaginės pupelės, tofu, žalieji grikiai, jūros dumbliai, o, taip, daug dalykų! Kasdien racione atsirasdavo šviežiai spaustų sulčių ir sezoninių vaisių. Augalinė mityba nėra panacėja nuo visų ligų, tačiau ji atvers jums naują kūno pojūtį, išmokys jį išgirsti ir suprasti, išvalyti ir palaikyti švarą. Pasirinkus šį maistą, jūsų protas, kūnas ir siela bus harmonijoje! Tai, mano nuomone, yra protingiausias šiuolaikinės visuomenės pasirinkimas. Kaip sakoma, jei nori pakeisti pasaulį į gerąją pusę, pradėk nuo savęs!