Nemėgstu dovanų

„Dovanos verčia mane nerimauti“, – sako 47 metų Marija, dekoratorė. Man patinka juos gaminti, bet negaunu. Staigmenos mane gąsdina, kitų žmonių nuomonė glumina, o visa ši situacija išmuša iš pusiausvyros. Ypač kai dovanų daug. Tik nežinau, kaip į tai reaguoti“.

Galbūt į dovaną buvo investuota per daug prasmės. „Jis visada neša tam tikras žinutes, sąmoningas ar ne“, – sako psichoterapeutė Sylvie Tenenbaum, – ir šios žinutės gali mus nuliūdinti. Čia yra bent trys reikšmės: „duoti“ taip pat yra „gauti“ ir „grąžinti“. Tačiau dovanų teikimo menas tinka ne visiems.

Aš nejaučiu savo vertės

Tie, kuriems sunku priimti dovanas, dažnai vienodai sunkiai priima komplimentus, malones, žvilgsnius. „Gebėjimas priimti dovaną reikalauja didelės savigarbos ir tam tikro pasitikėjimo kitu“, – aiškina psichoterapeutė Corine Dollon. „Ir tai priklauso nuo to, ką turėjome anksčiau. Pavyzdžiui, kaip mes vaikystėje gavome krūtis ar čiulptukus? Kaip mumis buvo rūpinamasi, kai buvome vaikai? Kaip buvome vertinami šeimoje ir mokykloje?“

Jeigu gavome «per» daug, tai dovanos bus priimtos daugmaž ramiai. Jeigu gavome mažai arba visai nieko, vadinasi, trūksta, o dovanos tik pabrėžia jo mastą. „Dovanos mums patinka tiek, kiek jos mus nuramina ir padeda pajusti, kad esame“, – sako psichoanalitikė Virginie Meggle. Bet jei tai ne mūsų atvejis, tada dovanas mėgstame daug mažiau.

Aš nepasitikiu savimi

„Problema su dovanomis yra ta, kad jos nuginkluoja gavėją“, – tęsia Sylvie Tenenbaum. Galime jaustis skolingi savo geradariui. Dovana yra potenciali grėsmė. Ar galime grąžinti kažką tokio pat vertės? Koks mūsų įvaizdis kito akyse? Ar jis nori mus papirkti? Mes nepasitikime davėju. Taip pat sau.

„Priimti dovaną reiškia atsiskleisti“, – sako Corine Dollon. „Ir savęs atskleidimas yra pavojaus sinonimas tiems, kurie nėra įpratę reikšti savo jausmų, nesvarbu, ar tai būtų džiaugsmas, ar apgailestavimas. O juk mums ne kartą buvo pasakyta: niekada nežinai, kad dovana nepatiko! Jūs negalite parodyti nusivylimo. Padėkok! Atskirti nuo jausmų, prarandame savo balsą ir sustingstame sumišę.

Man dovana neturi prasmės

Virginie Meggle teigimu, mums patinka ne pačios dovanos, o tai, kuo jos tapo visuotinio vartojimo eroje. Dovana, kaip abipusio nusiteikimo ir noro dalyvauti ženklas, tiesiog nebeegzistuoja. „Vaikai rūšiuoja pakuotes po eglute, mes turime teisę į „dovanėles“ prekybos centre, o jei niekučiai nepatiks, vėliau galime perparduoti. Dovana prarado savo funkciją, nebetenka prasmės“, – sako ji.

Tai kam mums reikalingos tokios dovanos, kurios nesusijusios su „būti“, o tik „parduoti“ ir „pirkti“?

Ką daryti?

Atlikite semantinį iškrovimą

Dovanojimo veiksmą apkrauname daugybe simbolinių reikšmių, bet galbūt reikėtų priimti paprasčiau: dovanoti dovanas dėl malonumo, o ne tam, kad įtiktum, gautum padėką, gražiai atrodytum ar vadovautum socialiniams ritualams.

Rinkdamiesi dovaną stenkitės vadovautis ne savo, o gavėjo pageidavimais.

Pradėkite nuo dovanos sau

Du veiksmai – duoti ir gauti – yra glaudžiai susiję. Pabandykite duoti sau ką nors pradėti. Graži smulkmena, vakaras malonioje vietoje... Ir priimk šią dovaną su šypsena.

O kai priimsite dovanas iš kitų, stenkitės nesmerkti jų ketinimų. Jei dovana jums nepatiko, laikykite tai situacine klaida, o ne neatidumo jums asmeniškai rezultatas.

Pasistenkite grąžinti dovanai pirminę prasmę: tai mainai, meilės išraiška. Tegul tai nustoja būti preke ir vėl tampa jūsų ryšio su kitu žmogumi ženklu. Juk nemėgimas dovanoms nereiškia nemeilės žmonėms.

Užuot dovanoję daiktus, galite skirti artimiesiems savo laiką ir dėmesį. Vakarieniaukite kartu, eikite į parodos atidarymą ar tiesiog į kiną…