Liūdesyje ir džiaugsme: kodėl draugystė yra svarbiausia

„Kai mano sūnus buvo intensyviosios terapijos skyriuje, jaučiausi bejėgė ir pasimetusi“, – prisimena Marija. – Tuo metu man padėjo tik draugo, kurį pažinojau daugiau nei 30 metų, palaikymas. Jos dėka tikėjau, kad viskas bus gerai. Ji tiksliai žinojo, ką pasakyti ir daryti, kad pasijusčiau geriau.

Kažkas panašaus turėjo nutikti daugeliui. Tai draugystės stiprybė, pagrindinė jos paslaptis. Mes mylime draugus ne tik dėl to, kas jie yra, bet ir todėl, kad jie daro mus tokiais, kokie esame.

„Dabar jie suskaičiavo ir tave“

Žmonės yra socialūs gyvūnai, todėl mūsų kūnai ir smegenys yra sukurti taip, kad užmegztų įvairius ryšius. Pradėdami draugauti, užmezgame ryšį padedami:

• prisilietimas, kuris aktyvina oksitocino gamybą ir padeda mums pasitikėti kitais;
• pokalbiai, leidžiantys nustatyti savo vietą komandoje ir išsiaiškinti, kas yra ne iš mūsų grupės ir ko į ją neįleisti;
• dalintis judesiu su kitais, kuris išskiria endorfinus (pagalvokite apie paaugles, kurios apsikabina, plepa ir šoka vakarėlyje).

Tačiau, nors esame sukurti bendrauti su kitais, mūsų galimybės turi ribas. Taigi britų antropologo ir evoliucijos psichologo Robino Dunbaro atliktas tyrimas parodė, kad žmogus gali palaikyti iki 150 įvairaus artumo kontaktų. Iš jų iki 5 žmonių yra geriausi draugai, 10 – artimi draugai, 35 – draugai, 100 – pažįstami.

Kokia tokių apribojimų priežastis? „Draugystė nėra kaip santykiai su artimaisiais, su kuriais kurį laiką negalime bendrauti, nes žinome, kad jie niekur nedings, nes mus sieja kraujo ryšiai“, – sako psichologė Cheryl Carmichael. „Draugystė reikalauja nuolatinio bendravimo ir emocinio sugrįžimo“.

Tai visiškai nereiškia, kad socialiniuose tinkluose turėtumėte turėti griežtai penkis geriausius draugus ar lygiai šimtą kontaktų. Tačiau mūsų smegenys taip sutvarkytos, kad nebegalime jų emociškai ir fiziškai patraukti.

Draugiškas palaikymas ir pagalba

Visos draugystės rūšys savaip naudingos. Sunkiose gyvenimo situacijose pagalbos kreipiamės į siaurą draugų ratą, kurie dovanoja tai, ko negalime gauti net iš partnerio ar artimųjų.

Su kuo nors mielai eini į koncertą ar į kavinę pabendrauti. Paprašykite kitų pagalbos, tačiau su sąlyga, kad vėliau taip pat suteiksite jiems paslaugą. Galite kreiptis patarimo pas draugus iš socialinių tinklų (nors emociniai ryšiai su jais nėra tokie stiprūs, tačiau šie žmonės gali mesti idėją ar padėti pažvelgti į problemą nauju kampu).

Draugai mums teikia fizinę, moralinę ir emocinę paramą, kai to reikia, – aiškina Carmichael. Ji tiki, kad draugystė apsaugo mus nuo traumuojančios įtakos, kurią kartais mums daro mus supantis pasaulis. Tai padeda prisiminti, kas esame, rasti savo vietą pasaulyje. Be to, yra žmonių, su kuriais mums tiesiog smagu ir lengva bendrauti, juoktis, sportuoti ar žiūrėti filmą.

Be to, Carmichael atkreipia dėmesį į neigiamus draugystės aspektus: ji ne visada sveika ir trunka ilgai. Kartais geriausių draugų keliai išsiskiria, o tie, kuriais pasitikėjome, mus išduoda. Draugystė gali nutrūkti dėl įvairių priežasčių. Kartais tai būna nesusipratimas, skirtingi miestai ir šalys, priešingi požiūriai į gyvenimą arba mes tiesiog peraugame šiuos santykius.

Ir nors taip nutinka nuolat, prarasti draugus skaudu: išsiskyrimas daro mus vienišus. O vienatvė – viena sunkiausių mūsų laikų problemų. Tai pavojinga – galbūt net pavojingesnė už vėžį ir rūkymą. Tai padidina širdies priepuolio, insulto, demencijos ir ankstyvos mirties riziką.

Kai kurie jaučiasi vieniši net būdami apsupti žmonių. Jie jaučia, kad su niekuo negali būti savimi. Štai kodėl artimų, pasitikėjimo kupinų santykių palaikymas yra naudingas jūsų sveikatai.

Daugiau draugų – daugiau smegenų

Ar kada susimąstėte, kodėl vieni turi daugiau draugų nei kiti? Kodėl vieni turi didžiulį socialinių ryšių ratą, o kiti apsiriboja keliais draugais? Daugybė veiksnių turi įtakos gebėjimui bendrauti socialiai, tačiau yra vienas ypač stebinantis. Pasirodo, draugų skaičius priklauso nuo migdolinio kūno dydžio – nedidelio plotelio, paslėpto giliai smegenyse.

Migdolinis kūnas yra atsakingas už emocines reakcijas, už tai, kaip atpažįstame, kas mums neįdomu ir su kuo galime bendrauti, kas yra mūsų draugas, o kas priešas. Visa tai yra svarbiausi veiksniai palaikant socialinius santykius.

Norėdami nustatyti ryšį tarp migdolinio kūno dydžio ir draugų bei pažįstamų rato, mokslininkai ištyrė 60 suaugusiųjų socialinius tinklus. Paaiškėjo, kad socialinių kontaktų skaičius yra tiesiogiai susijęs su migdolinio kūno dydžiu: kuo ji didesnė, tuo daugiau kontaktų.

Svarbu pažymėti, kad migdolinio kūno dydis neturi įtakos nei ryšių kokybei, nei žmonių gaunamai paramai, nei laimės jausmui. Lieka neišspręstas klausimas, ar bendravimo procese padaugėja migdolinio kūno, ar žmogus gimsta su didele migdolais ir vėliau susiranda daugiau draugų ir pažįstamų.

„Be draugų aš esu šiek tiek“

Ekspertai sutinka, kad socialiniai ryšiai yra naudingi sveikatai. Vyresni žmonės, kurie turi draugų, gyvena ilgiau nei tie, kurie neturi. Draugystė saugo mus nuo infarktų ir psichikos sutrikimų.

Tyrėjai išanalizavo daugiau nei 15 paauglių, jaunų suaugusiųjų, vidutinio amžiaus suaugusiųjų ir vyresnio amžiaus žmonių elgesį, kurie pateikė informacijos apie savo santykių skaičių ir kokybę. Kokybė buvo vertinama pagal tai, kokią socialinę paramą ar socialinę įtampą jie sulaukė iš šeimos, draugų, bičiulių ir klasiokų, ar jautėsi globojami, padedami ir suprantami – ar kritikuojami, erzinti ir nuvertinti.

Skaičius priklausė nuo to, ar jie palaikė santykius, kaip dažnai matydavosi su šeima ir draugais, kokiomis bendruomenėmis save laikė. Tada mokslininkai pasitikrino savo sveikatą po 4 metų ir 15 metų.

"Mes nustatėme, kad socialiniai ryšiai turi įtakos sveikatai, o tai reiškia, kad žmonės turėtų sąmoningiau žiūrėti į savo priežiūrą", - sakė viena iš tyrimo autorių, profesorė Kathleen Harris. „Mokyklos ir universitetai gali rengti užsiėmimus studentams, kurie negali savarankiškai bendrauti, o gydytojai, atlikdami apžiūrą, turėtų užduoti pacientams klausimus apie socialinius santykius.

Skirtingai nei jaunesni ir vyresni tiriamieji, vidutinio amžiaus žmonės, turintys platų socialinių kontaktų spektrą, nebuvo sveikesni už mažiau socializuotus bendraamžius. Jiems svarbiau buvo santykių kokybė. Suaugusieji, neturintys tikros paramos, patyrė daugiau uždegimų ir ligų nei tie, kurių santykiai su draugais ir šeima buvo artimi, pasitikintys.

Kitas svarbus momentas: skirtingais amžiais turime skirtingus bendravimo poreikius. Tokią išvadą padarė Ročesterio universiteto tyrimo, pradėto dar 1970 m., autoriai. Jame dalyvavo 222 žmonės. Visi jie atsakė į klausimus, koks artimas jų santykis su kitais ir kiek socialinių kontaktų apskritai turi. Po 20 metų mokslininkai apibendrino rezultatus (tada tiriamiesiems jau buvo per penkiasdešimt).

„Nesvarbu, ar turite daug draugų, ar tenkinatės tik siauru ratu, artimas bendravimas su šiais žmonėmis yra naudingas jūsų sveikatai“, – komentuoja Cheryl Carmichael. Priežastis, kodėl tam tikri draugystės aspektai yra svarbesni viename amžiuje, o kiti kitame, yra ta, kad senstant mūsų tikslai keičiasi, sako Carmichael.

Kai esame jauni, daugybė kontaktų padeda mums išmokti socialinių įgūdžių ir geriau suprasti, kur esame pasaulyje. Tačiau sulaukus trisdešimties pasikeičia intymumo poreikis, nebereikia daug bičiulių – greičiau reikia artimų draugų, kurie mus supranta ir palaiko.

Carmichael pažymi, kad socialiniams santykiams dvidešimties metų ne visada būdingas artumas ir gilumas, o sulaukus trisdešimties santykių kokybė pakyla.

Draugystė: traukos dėsnis

Draugystės dinamika vis dar yra neįminta paslaptis. Kaip ir meilė, draugystė kartais „tiesiog nutinka“.

Nauji tyrimai parodė, kad draugystės užmezgimo procesas yra daug sudėtingesnis, nei daugelis galvoja. Sociologai ir psichologai bandė nustatyti, kokios jėgos traukia draugus vienas prie kito ir kas leidžia draugystei išsivystyti į tikrą draugystę. Jie ištyrė intymumo modelius, atsirandančius tarp draugų, ir nustatė sunkiai suvokiamą „dalyką“, dėl kurio draugas priskiriamas „geresniam“ kategorijai. Ši sąveika įvyksta per minutę, tačiau ji yra labai gili. Tai yra paslaptingos draugystės prigimties esmė.

Prisijunkite prie draugų zonos

Prieš kelerius metus mokslininkai ėmėsi išsiaiškinti, kokios draugystės užsimezga tarp to paties namo gyventojų. Paaiškėjo, kad garbingų viršutinių aukštų gyventojai draugaudavo tik su kaimynais aukšte, o visi kiti – visame name.

Tyrimų duomenimis, draugais dažniau tampa tie, kurių keliai nuolat susikerta: kolegos, bendramoksliai ar tie, kurie lanko tą pačią sporto salę. Tačiau ne viskas taip paprasta.

Kodėl mes kalbamės su vienu žmogumi iš jogos pamokos, o kitam vos pasisveikiname? Atsakymas paprastas: mus sieja bendri interesai. Bet tai dar ne viskas: tam tikru momentu du žmonės nustoja būti tik draugais ir tampa tikrais draugais.

„Draugystė virsta draugyste, kai vienas žmogus atsiveria kitam ir patikrina, ar jis, savo ruožtu, yra pasirengęs jam atsiverti. Tai abipusis procesas“, – sako sociologė Beverly Fehr. Abipusiškumas yra raktas į draugystę.

Draugai amžinai?

Jei draugystė yra abipusė, jei žmonės atviri vienas kitam, kitas žingsnis – intymumas. Anot Fer, tos pačios lyties draugai vienas kitą jaučia intuityviai, supranta, ko kitam reikia ir ką jis gali duoti mainais.

Pagalbą ir besąlygišką paramą lydi priėmimas, atsidavimas ir pasitikėjimas. Draugai visada su mumis, bet jie žino, kada nereikėtų kirsti sienos. Tie, kurie visada turi nuomonę apie mūsų apsirengimą, partnerį ar pomėgius, vargu ar ilgai išliks.

Kai žmogus žaidimo taisykles priima intuityviai, draugystė su juo tampa gilesnė ir turtingesnė. Tačiau gebėjimas teikti materialinę paramą tikrai nėra pirmojoje vietoje tikro draugo savybių sąraše. Draugystės tikrai nenusipirksi už pinigus.

Noras duoti daugiau nei gauti daro mus gerais draugais. Egzistuoja net toks dalykas kaip Franklino paradoksas: tas, kuris ką nors padarė dėl mūsų, greičiausiai ką nors padarys dar kartą, nei tas, kuriam mes patys padarėme paslaugą.

Mano veidrodžio lemputė, pasakykite man: tiesa apie geriausius draugus

Intymumas yra draugystės pagrindas. Be to, su tikrai artimais draugais mus sieja pareigos jausmas: kai draugui reikia pasikalbėti, mes visada pasiruošę jį išklausyti. Jei draugui prireiks pagalbos, viską messime ir skubėsime pas jį.

Tačiau, remiantis socialinių psichologių Carolyn Weiss ir Lisa Wood tyrimais, yra dar vienas komponentas, kuris suartina žmones: socialinė parama – kai draugas palaiko mūsų, kaip grupės dalies, mūsų socialinio tapatumo jausmą (tai gali būti siejama su mūsų religija, etninė priklausomybė, socialinis vaidmuo).

Weissas ir Woodas parodė, kaip svarbu išlaikyti socialinę tapatybę. Remiantis tyrimais, atliktais su grupe studentų nuo pirmųjų studijų metų iki paskutiniųjų, bėgant metams jų artumas augo.

Geriausias draugas dažniausiai yra toje pačioje socialinėje grupėje kaip ir jūs. Pavyzdžiui, jei esate sportininkas, greičiausiai jūsų draugas taip pat bus sportininkas.

Mūsų apsisprendimo troškimas, noras būti grupės dalimi yra toks stiprus, kad gali paveikti net tuos, kurie yra priklausomi nuo narkotikų. Jei žmogus jaučiasi priklausantis ne narkotikų grupei, jis labiau linkęs mesti rūkyti. Jei jo pagrindinė aplinka yra narkomanai, tada atsikratyti ligos bus daug sunkiau.

Daugelis iš mūsų mieliau galvoja, kad mylime savo draugus tokius, kokie jie yra. Tiesą sakant, jie padeda mums išlikti tokiais, kokie esame.

Kaip išlaikyti draugystę

Su amžiumi mūsų gebėjimas susirasti draugų beveik nesikeičia, tačiau išlaikyti draugystę tampa sunku: baigę mokyklą ir koledžą turime per daug pareigų ir problemų. Vaikai, sutuoktiniai, pagyvenę tėvai, darbas, pomėgiai, laisvalaikis. Tiesiog viskam laiko neužtenka, bet vis tiek reikia skirti jo bendravimui su draugais.

Bet jei norime išlaikyti draugystę su kuo nors, tai pareikalaus iš mūsų darbo. Štai keturi veiksniai, padedantys mums būti draugais ilgą laiką:

1. atvirumas;
2. noras paremti;
3. noras bendrauti;
4. teigiamas požiūris į pasaulį.

Jei išlaikysite šias keturias savybes savyje, išsaugosite draugystę. Žinoma, tai padaryti nėra lengva – reikės šiek tiek pastangų – ir vis dėlto draugystė, kaip begalinis išteklius, kaip palaikymo ir stiprybės šaltinis bei raktas į savęs atradimą, yra to verta.