Turinys
Inkstai yra vienas iš pagrindinių žmogaus kūno organų, leidžiančių jam tinkamai veikti. Bet kokie simptomai, rodantys galimas problemas šioje srityje, turėtų būti kuo greičiau patikrinti atliekant išsamią medicininę diagnostiką. Pastebėjus nerimą keliantį kojų, rankų tinimą ar pastebėjus šlapinimosi problemą – tiek tuštinimosi dažnumu, tiek jo kiekiu ir kokybe, tai turėtų sukelti susidomėjimą ir motyvuoti kreiptis į gydytoją. Šie simptomai gali rodyti inkstų nepakankamumą – labai rimtą ligą.
Inkstų nepakankamumas – simptomai
Paprasčiausi simptomai, rodantys problemą su inkstų nepakankamumas gali rodyti, kad organizmas nesusitvarko su tinkamu valymu. Atliekų, toksinų ir vandens koncentracija didėja dėl nepakankamo kraujo valymo ir vandens pašalinimo. Tai turi įtakos tiek tiesioginiam organo funkcionavimui, tiek kitų organų darbo reguliavimui. Nepakankamumas gali būti greitas – tada susiduriame su ūmia jo forma, o lėtinis – tada tai yra negrįžtamas procesas, pasibaigiantis visišku šio organo funkcionalumo praradimu. Inkstų nepakankamumo simptomai yra gana būdingi. Iš pradžių atsiras vėmimas, viduriavimas, kraujavimas iš virškinamojo trakto. Besivystanti liga atneš papildomų simptomų – dažną šlapinimąsi, viršutinių ir apatinių galūnių patinimą. Be to, organizme susilaikęs vanduo sukelia svorio padidėjimą. Esant lėtinei inkstų nepakankamumas atsiras kraujospūdžio problema, laipsniškas šlapimo susikaupimas, odos niežulys, galūnių patinimas, regos sutrikimai, galvos skausmai, dusulys, žagsulys, vėmimas. Jei pacientas serga glomerulonefritu, jam greičiausiai skaudės juosmenį, pakitusi šlapimo spalva, patins kitos kūno dalys. Paprastai inkstų nepakankamumą lydi nuolatinio nuovargio jausmas, silpnumas, dirglumas, susilpnėjusi koncentracija, apetito stoka, pleiskanojimas ir odos niežėjimas.
Kaip diagnozuoti ūminį inkstų nepakankamumą?
Bet kokius inkstų veiklos sutrikimus reikia kuo greičiau patikrinti kreipiantis į gydytoją. Paprastai pradinis taškas yra atlikti keletą pagrindinių tyrimų: morfologijos, bendro šlapimo tyrimo, kreatinino, karbamido, gliukozės kiekio. Galutinę diagnozę šiuo atžvilgiu nustatys nefrologas, kuris greičiausiai nukreips atlikti papildomus tyrimus, rodančius išsamią inkstų struktūros ir veikimo informaciją. Dėl to jis žinos, ar nėra iškrypimų, nuosėdų, akmenų, cistų, navikų. Reikės atlikti urografiją, ultragarsą.
Inkstų nepakankamumas – gydymas
Diagnozuoti sergančio inksto simptomai lemia gydymo būdą. Pagrindinė problema, kuri reguliuojama sergant tokia liga, yra dieta. Sergant šia liga, baltymų rekomenduojama atsisakyti – tačiau tai nereiškia visiškai apriboti jų vartojimą, nes galima pasiekti produktų, kuriuose yra visaverčių baltymų, tokių kaip pienas ir kiaušiniai. Dar viena rekomendacija – iš dietos pašalinti gyvulinius riebalus. Sergantys edema turėtų atsisakyti druskos, konservų, sodos, raugintų agurkų, rūkytų produktų. Kita vertus, tie, kurių tyrimai rodo per didelį kalio kiekį, turi atsisakyti pomidorų, bananų, riešutų, kakavos, šokolado, mėsos ir daržovių atsargų. Jei kas serga uremija, jis turėtų atsisakyti žuvies, subproduktų, veršienos, žąsienos, grūdų, rupios duonos, kruopų.
Tačiau kiekvieną kartą dietos sudarymas turėtų būti atliekamas atidžiai prižiūrint gydytojui, kuris ją ir suvartojamų skysčių kiekį priderins prie esamos organizmo būklės. Pagrindinis principas, kuriuo reikėtų vadovautis ruošiant patiekalus – ruošti lengvai virškinamus patiekalus – vengiant kepti, kepti, kepti. Geriausias sprendimas – garuose ar keptus patiekalus patiekti folijoje.