Kraujo tyrimas – kaip dažnai daryti?
Kraujo tyrimas – kaip dažnai daryti?Kraujo tyrimas – kaip dažnai daryti?

Kraujo tyrimas yra pagrindinis būdas išsiaiškinti, kas vyksta jūsų kūne. Norint nustatyti uždegimo buvimą ar nustatyti nerimą keliančių negalavimų priežastį, sudėtingos diagnostikos nereikia. Kraujo tyrimo dėka galima diagnozuoti kraujotakos sistemos ligas ar cukrinį diabetą, pradėti gydymą esant skydliaukės problemoms.

Morfologija ir OB

Rekomenduojama kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti kraują, nors, žinoma, pasitaiko atvejų, kai tai reikėtų daryti dažniau (šaltinis: medistore). Tai labai priklauso nuo jūsų savijautos ar kokių nors nerimą keliančių simptomų. Lengviausias būdas yra pradėti nuo pilno kraujo tyrimo su Biernacki reakcijos indeksu (ESR). Šių tyrimų rezultatų dėka galima nustatyti, ar tinkamai funkcionuoja kraujotakos sistemos ar organų, tokių kaip inkstai, kepenys ar endokrininės liaukos, funkcijos. Ištyrimas, rodantis nukrypimus nuo normos ir nukrypimus nuo normos, yra būtina sąlyga norint pradėti sudėtingesnę diagnostiką.

Hormonų ir cukraus kiekio kraujyje tyrimas

Yra grupė negalavimų, kuriems atsiradus reikėtų atlikti kraujo tyrimus. Vienas iš jų – nuolatinio nuovargio ir ilgalaikio silpnumo jausmas. Pasitaiko, kad savijauta pablogėja dėl konkretaus įvykio ar ilgų darbe praleistų valandų. Tačiau jei po kelių dienų nuovargis neatslūgsta, reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris nukreips atlikti pagrindinį kraujo tyrimą. AKS tyrimas leis nustatyti, ar organizmas kovoja su infekcija, ar organizme nėra per mažas eritrocitų ar hemoglobino kiekis. Dar vienas argumentas dėl kraujo tyrimo atlikimo – svorio kritimas, kuris įvyko nepaisant to, kad nesilaikė liekninamosios dietos ir vartojo tiek pat maisto. Tai gali būti susiję su dirglumu ir karščio pojūčiu. Šie simptomai rodo, kad reikia patikrinti skydliaukės hormonų, tokių kaip TSH, T3 ir T4, kiekį. Šių hormonų lygis, nukrypstantis nuo normos, gali reikšti skydliaukės veiklos sutrikimą. Nerimą keliantys simptomai taip pat gali būti nuolatinis troškulio jausmas, taip pat per didelis polinkis į mėlynes. Nurodyti simptomai gali būti diabeto šaltinis, kurio buvimą galima įrodyti atlikus cukraus kiekio kraujyje tyrimą.

 

Profilaktika po 40 metų

Sulaukus keturiasdešimties, į profilaktiką verta įtraukti kraujo tyrimą dėl lipidų profilio. Dėl to galite patikrinti bendrą cholesterolio kiekį, kurio per didelė koncentracija (MTL cholesterolis) gali sukelti aterosklerozę ar kitas pavojingas širdies ir kraujagyslių ligas. Svarbu, kad toks tyrimas parodytų ne tik bendrą cholesterolio kiekį, bet ir jo koncentraciją, suskirstytą į frakcijas: gerąjį DTL cholesterolį ir blogąjį MTL. Sistemingai lipidogramą galima atlikti ir iki keturiasdešimties metų, kai dieta yra kaloringa ir riebi mėsa bei mėsa.

 

Palikti atsakymą