Kartais atrodo, kad sveikų, natūralių saldiklių paieškos yra informacijos sūkurys. Apie steviją pradėjau rašyti 1997 m., tais laikais, kai FTB konfiskavo stevijos produktus ir areštavo juos gaminusių įmonių savininkus. Ir šiandien stevija plačiai paplitusi kaip saugus, natūralus saldiklis. Tiesa, tai nepadaro jo itin populiariu. Daugelis žmonių skundžiasi savitu stevijos poskoniu, taip pat tuo, kad ji netirpsta ir negali būti naudojama gaminant maistą kaip cukrus. Taigi paieškos tęsiasi.
Agavos sultys, mažo glikemijos kiekio cukrus, pagamintas iš svogūnėlių formos agavos augalo šaknų, jau keletą metų buvo mėgstamas natūralaus sveiko maisto bendruomenėje. Agavos skonis yra puikus ir turi palyginti žemą glikemijos indeksą, tačiau nuolat vyksta diskusijos apie tai, kiek ji natūrali ir ar indeksas tikrai pakankamai žemas. Anksčiau buvo nustatyta, kad kai kurie agavų sulčių tiekėjai jas pakeitė daug fruktozės turinčiu kukurūzų sirupu.
Tačiau dabar iškyla naujas natūralus sveikas saldiklis, ir tai skamba daug žadančiai. Jo pavadinimas yra palmių cukrus.
Palmių cukrus yra mažo glikemijos kristalų maistingas saldiklis, kuris tirpsta, tirpsta ir skonis beveik panašus į cukrų, tačiau yra visiškai natūralus ir nerafinuotas. Jis išgaunamas iš aukštai ant kokoso medžių augančių gėlių ir atidaromas gėlių nektarui rinkti. Tada šis nektaras natūraliai išdžiovinamas, kad susidarytų rudi kristalai, kuriuose gausu įvairių pagrindinių vitaminų, mineralų, maistinių medžiagų, įskaitant kalį, cinką, geležį ir vitaminus B1, B2, B3 ir B6.
Palmių cukrus, skirtingai nei baltasis cukrus, niekada nėra rafinuojamas ar balinamas. Taigi natūralios maistinės medžiagos lieka tinkle. Ir tai labai reta saldiklių atveju, nes dauguma jų yra rimtai apdorojami ir valomi. Net stevija, kai iš jos gaminami balti milteliai, yra rafinuota (paprastai tai yra žalia žolė).
Beje, nors su palmių cukrumi galima daryti viską kaip ir su įprastu cukrumi, bet skonis daug geresnis!