Blechnik (Lactarius vietus)

Sistematika:
  • Padalinys: Basidiomycota (Basidiomycetes)
  • Poskyris: Agaricomycotina (Agaricomycetes)
  • Klasė: Agarikomicetai (Agaricomycetes)
  • Poklasis: Incertae sedis (neaiškios padėties)
  • Užsakymas: Russulales (Russulovye)
  • Šeima: Russulaceae (Russula)
  • Gentis: Lactarius (pieninis)
  • Tipas: Lactarius vietas

:

Išblukęs pieniškas (Lactarius vietus) – rusvinių šeimos grybas, priklausantis pieninių genčiai.

Laktario išblukusio (Lactarius vietu) vaisiakūnis susideda iš stiebo ir kepurėlės. Himenoforas yra sluoksninis tipas. Jame esančios plokštelės dažnai išsidėsčiusios, turi balkšvą atspalvį, šiek tiek nusileidžia išilgai stiebo, yra geltonai ochros spalvos, tačiau paspaudžiamos arba pažeidžiamos savo struktūroje pilkos spalvos.

Dangtelio skersmuo gali būti nuo 3 iki 8 (kartais 10) cm. Pasižymi mėsingumu, bet kartu ir plonu, nesubrendusiuose grybuose centre yra iškilimas. Kepurėlės spalva vyno ruda arba rusva, centrinėje dalyje tamsesnė, o išilgai kraštų šviesesnė. Kontrastas ypač pastebimas brandžiuose brandžiuose grybuose. Ant dangtelio nėra koncentrinių sričių.

Stiebo ilgis svyruoja 4-8 cm, o skersmuo - 0.5-1 cm. Jis yra cilindro formos, kartais suplotas arba išsiplėtęs link pagrindo. Jis gali būti lenktas arba lygus, jaunuose vaisiakūniuose yra vientisas, vėliau tampa tuščiaviduris. Šiek tiek šviesesnės spalvos nei dangtelis, gali turėti šviesiai rudą arba kreminį atspalvį.

Grybelio minkštimas labai plonas ir trapus, iš pradžių baltos spalvos, palaipsniui baltuoja, neturi kvapo. Pieniškos grybo sultys pasižymi gausumu, balta spalva ir kaustumu, susilietus su oru tampa alyvuogių arba pilkų.

Sporų miltelių spalva yra šviesiai ochra.

Grybelis yra plačiai paplitęs Šiaurės Amerikos ir Eurazijos žemynuose. Jį galite dažnai sutikti, o išblukęs pieniškas auga didelėmis grupėmis ir kolonijomis. Grybelio vaisiakūniai auga lapuočių ir mišriuose miškuose, su beržo mediena formuoja mikorizę.

Masinis grybo derėjimas tęsiasi visą rugsėjį, o pirmasis išblukusios pienės derlius gali būti nuimamas jau rugpjūčio viduryje. Auga mišriuose ir lapuočių miškuose, kur auga beržai ir pušys. Pirmenybę teikia pelkėtoms vietovėms, kuriose yra didelis drėgmės lygis, ir samanotas vietas. Vaisiai dažnai ir kiekvienais metais.

Išblukęs pienžolės (Lactarius vietus) priklauso sąlygiškai valgomų grybų kategorijai, valgomas daugiausia sūrus, prieš sūdymą 2-3 dienas mirkomas, po to verdamas 10-15 min.

Išblukęs pieninis (Lactarius vietus) savo išvaizda panašus į valgomąjį serushka grybą, ypač kai lauke drėgnas oras, o išblukusio pieno vaisiaus kūnas tampa alyvinis. Pagrindinis jo skirtumas nuo serushka yra plonesnė ir trapesnė struktūra, didesnis trombocitų dažnis, ore pilkėjančios pieniškos sultys ir lipnus paviršius. Apibūdinta rūšis taip pat atrodo kaip alyvinė pieniška. Tiesa, perpjovus minkštimas tampa purpurinis, o išblukęs pieniškas – pilkas.

Kita panaši rūšis – tik po spygliuočiais augantis papiliarinis laktaris (Lactarius mammosus), pasižymintis vaisių (su kokoso priemaiša) aromatu ir tamsesne kepurėlės spalva.

Paprastas pieno pienas taip pat išoriškai panašus į išblukusią pieno rūgštį, tačiau šiuo atveju skiriasi jos didelis dydis, tamsus dangtelio atspalvis ir pieniškos sultys, kurios džiovinamos tampa gelsvai rudos.

Palikti atsakymą