„Pirmyn, mylėk ir užsiimk verslu“
Trumpai tariant, aukščiau pateiktos frazės pakanka asmenybei nustatyti. Profesionalumas turėtų būti vertinamas pagal darbą.
O jei tvarka…
Kai man buvo 20 metų, baigiau pirmaujantį šalies ekonomikos universitetą, stažavau geriausiose įmonėse, o prieš akis laukė šviesi verslo ateitis ir atitinkamos karjeros perspektyvos.
Ir tada buvo vedybos ir pirmojo vaiko gimimas. Šie įvykiai buvo ne tik laimingiausios mano gyvenimo akimirkos, bet ir apibrėžė šį gyvenimą. Netrukus mūsų šeimoje atsirado antras sūnus ir jaunesnė dukra. Jau dešimt metų gyvenu su vaikais ir vaikais, šeimoje ir darbe. Jau dešimt metų gyvenu, mokausi ir dirbu, prisimenu ir studijuoju nuostabų vaikystės pasaulį, gilinuosi į šį pasaulį. Daug knygų, kursų, mentorių. Ir — mąstyti, mąstyti, mąstyti... Nes pedagogikoje savo minties negali pakeisti niekuo, jokiais metodais, žiniomis, net patirtimi. „Noriu, kad suprastumėte, jog jokia knyga, joks gydytojas negali pakeisti jūsų pačių gyvos minties, jūsų paties požiūrio. (...) Išmintingoje vienatvėje – būk budrus“ (J. Korčakas). Prasidėjo tikroji kūryba, su kuria man neprilygsta jokia kita veikla ir darbas.
Vieną gražią akimirką supratau, kad galiu dirbti su kitais vaikais – turiu kuo pasidalinti, turiu ką duoti. Myliu vaikus, suprantu, gerbiu, ir tai yra abipusė. Tada prasidėjo pamokos – iš pradžių mokslo ratas, o paskui mūsų pačių vaikų raidos centras. „Žinoti neužtenka, išmokyk vaiką mąstyti“, – pasakiau. Nes tai iš tikrųjų yra pagrindinis dalykas mokantis. Ir gyvenime. Taip pat svarbu mokytis su susidomėjimu, gyventi stipriai ir smagiai, draugauti ir žaisti. Visa tai darome Vaikų mokslo klube. Mums su vaikais gera kartu. Mamos ir tėčiai geri, nes vaikai geri. Mes pasiekiame rezultatų, augame ir keičiamės. Daug žinau apie vaikus ir niekada nepavargstu atrasti naujų dalykų.
Kitas didelis mano projektas – „Stupenki“ koučingo sistema tėvams. „Tėvų universiteto“ idėja gimė konsultuojant mano studentų šeimas. Kartas po kito pastebėjau, kad tėvams, geriems, mylintiems tėvams, trūksta tam tikrų žinių ir metodų, dėl kurių jie taps ir gerais pedagogais. Šias žinias ir metodus įvaldome „tėvystės universitete“, „žingsniuose“. Beje, norėčiau padėkoti Aleksejui Melnikovui, Konsultavimo ir koučingo centro direktoriui, ir savo gerbiamam mentoriui Nikolajui Ivanovičiui Kozlovui, su kurių pagalba buvo pradėtas (ir aktyviai veikia) projektas „Žingsniai“.
Kuo dar gyvenu dabar? Studijuoju praktinės psichologijos universitete. Unikali universiteto programa tokia, kad studentai gauna ne tik profesinių žinių, bet ir dirba su asmeniniu augimu. Judame į priekį visomis kryptimis.
Dabar jaučiuosi laimingas žmogus. Turiu šeimą, verslą ir vystymąsi – man tai vadinama harmonija. „Pirmyn, mylėk ir užsiimk verslu, nepalik savęs vėlesniam laikui“. Ypatingas ačiū už šį harmonijos jausmą – savo sutuoktiniui, kuris mane visada ir visame kame palaiko. Man, moteriai, kurios pagrindinė vertybė yra šeima, nėra nieko svarbiau už šį palaikymą ir supratimą.
Pagrindinė mano tema – kaip suprasti vaikus ir ką su tuo daryti vėliau, kaip laimingai gyventi su vaikais. Taip pat – iki paauglystės amžiaus vaikų ugdymas ir ugdymas. Tiesą sakant, auklėjimas ir ugdymas yra neatsiejamai susiję: mokydami - visada ugdome, auklėdami - mokome.
Šiose temose rengiu programas vaikams, taip pat kursus – mokymus – konsultacijas suaugusiems.
Rašykite man el. paštu – [el. paštas apsaugotas]
Prieš bendravimą!