Hormonų pusiausvyros sutrikimas gali būti įvairių problemų priežastis, pradedant nuo spuogų ir nuotaikų svyravimų iki svorio padidėjimo ir plaukų slinkimo. Jie yra galingi cheminiai pasiuntiniai, reguliuojantys viso organizmo veiklą. Normalus hormoninės sistemos veikimas yra ne tik svarbus.
Hormonai gaminami organuose, vadinamuose endokrininėmis liaukomis, ir veikia ląsteles DNR lygiu, tiesiogine prasme duodami nurodymus kiekvienai kūno ląstelei. Disbalansas ir hormonų svyravimai sukelia nemalonius ir itin nepageidaujamus procesus organizme.
1. Svorio problemos
Nesveikas svorio padidėjimas moterims dažnai siejamas su skydliaukės disfunkcija. Ir iš tiesų: moterys yra labiau linkusios į skausmingas šio organo ligas, bet taip pat ir vyrai. Daugiau nei 12% pasaulio gyventojų per savo gyvenimą patirs skydliaukės problemų, kurių kai kurie simptomai yra nestabilus svoris ir nuolatinis nuovargis. Tačiau dažniau emocinis išsekimas yra susijęs su antinksčių problemomis. Kortizolį (streso hormoną) išskiria antinksčiai, reaguodami į bet kokį stresą, nesvarbu, ar tai būtų fizinis (per didelis krūvis), emocinis (pvz., santykiai) ar protinis (protinis darbas). Kortizolis reikalingas stresinėse situacijose, tačiau kai jis nuolat yra gyvenime, tada kortizolio gamyba vyksta taip pat – nuolat. Didelis šio hormono kiekis padidina gliukozės ir insulino kiekį, todėl organizmas liepia kaupti riebalus. Atrodo, kad jie sako kūnui: „Esant tokiam nuolatiniam vargo, reikia taupyti energiją“.
2. Nemiga ir nuolatinis nuovargis
Hormonų disbalansas dažnai pasireiškia miego sutrikimais. Kortizolis gali būti kaltininkas: stresas gali sukelti aukštą kortizolio kiekį naktį, dėl kurio nemiegate arba miegate neramiai. Idealiu atveju kortizolio lygis pasiekia aukščiausią tašką ryte prieš pabudimą, paruošdamas kūną ilgai dienai. Vakare, atvirkščiai, sumažėja iki apatinės ribos, o padaugėja kito hormono – melatonino, todėl esame ramūs ir mieguisti. Mankštinantis ir sunkiai dirbant vėlai vakare organizmas gali išlaisvinti kortizolį netinkamu laiku ir uždelsti melatonino gamybą. Tokiu atveju organizmas mano, kad diena vis dar tęsiasi. Taigi fizinę veiklą geriausia užsiimti ryte, o darbus baigti iki 7 val. Po saulėlydžio rekomenduojama maksimaliai apriboti dirbtinę šviesą, kad smegenyse pradėtų kauptis melatoninas.
3. Nuotaika
Hormoninis fonas vaidina pagrindinį vaidmenį mūsų laimės ar liūdesio, susierzinimo ir pilnatvės, meilės ir kančios jausmuose. Be to, kai kurie hormonai smegenyse veikia kaip neurotransmiteriai, tiesiogiai įtakojantys mūsų mintis ir jausmus. Pavyzdžiui, progesteronas ramina smegenis. Testosterono perteklius sukelia agresiją ir dirglumą, o mažas testosterono kiekis sukelia nuovargį ir mieguistumą. Žemas skydliaukės lygis (hipotirozė) gali prisidėti prie depresijos, o didelis skydliaukės lygis (hipertiroidizmas) gali prisidėti prie nerimo. Kadangi yra daug galimų nuotaikų svyravimų, bendro nuovargio ir energijos trūkumo priežasčių, svarbu dirbti su išmanančiu gydytoju, kuris yra pasiryžęs nustatyti būklės priežastį.
4. Seksualinis gyvenimas
Hormonai vienaip ar kitaip veikia seksualinį gyvenimą. Jie lemia ne tik libido lygį, bet ir lytinę funkciją. Pavyzdžiui, tinkamas testosterono lygis yra būtinas sveikam susidomėjimui seksualine veikla. Disbalansas gali būti priežastis, dėl kurios jūsų partneris „to nejaučia“. Testosterono lygis pradeda mažėti, kaip taisyklė, nuo 35 metų, tačiau dėl užsitęsusio streso mažėjimas gali prasidėti ir anksčiau.
-