Gyvenimas be saulės

Vasara... Saulė... Karšta... Labai dažnai žmonės nekantriai laukia vasaros, o tada pradeda „mirti“ nuo karščio ir sėdi namuose su kondicionieriumi, o ne išeina. Tačiau jūs neturėtumėte to daryti. Ir ne tik todėl, kad vasara trumpalaikė, o saulėtas dienas keis liūtys ir plikledis, bet dėl ​​to, kad Saulės trūkumas gali sukelti labai blogų pasekmių. Pažvelkime į kai kuriuos iš jų.

. Visi žinome, kad saulės perteklius gali sukelti vėžį, tačiau saulės trūkumas taip pat gali sukelti vėžį. Vitamino D trūkumas sukelia krūties vėžį, taip pat tokias ligas kaip išsėtinė sklerozė, demencija, šizofrenija ir prostatitas.

Neseniai mokslininkai išsiaiškino, kad saulės trūkumas gali būti toks pat blogas širdžiai, kaip ir sūrio mėsainių persivalgymas. Taigi, pavyzdžiui, tai gali padvigubinti vyrų širdies ligų nustatymo tikimybę.

Be kita ko, Saulė aprūpina mus azoto oksidu. Tai būtina norint sureguliuoti svarbius fiziologinius procesus organizme, įskaitant medžiagų apykaitą. Normalus azoto oksido kiekis organizme užtikrins normalią medžiagų apykaitą ir sumažins polinkį į nutukimą.

Ar norite, kad jūsų vaikas matytų kelio ženklus jums vairuodamas? Nustatyta, kad vaikai, kurie praleidžia daugiau laiko lauke, turi mažesnę trumparegystės riziką nei tie, kurie nori likti namuose. Taigi pasakykite „ne“ kompiuteriniams žaidimams ir „taip“ vaikščiojimui ir žaidimams lauke.

Šiais laikais žmonės dažnai praleidžia naktis ne miegodami, keliaudami per sapnus, o „Facebook“ ir „VKontakte“, naršydami naujienų srautą ir bendraudami su draugais. Tačiau kai tik leidžiasi Saulė, vienintelis šviesos šaltinis mums yra dirbtinis apšvietimas. Kartais tai net ne lempos, o mūsų kompiuterių ir telefonų monitorių ekranai. Per daug šviesos, kurią akys gauna iš šių šaltinių, gali sutrikdyti jūsų biologinį ritmą ir sukelti įvairius kūno sutrikimus bei nemigą.

Papildomos valandos prie telefono ar kompiuterio mums kainuoja labai brangiai, jei norime miegoti, o dieną miegame vengdami saulės. Geras miegas yra būtinas, kad imuninė sistema atsigautų, ir tai atspindi, kaip organizmas gali kovoti su liga ateityje.

Kuo mažiau saulės matome žiemos mėnesiais, tuo didesnė tikimybė, kad išsivystys sezoninis afektinis sutrikimas. Jį gali lydėti ne tik liūdna nuotaika ir noras nieko neveikti, bet įgauti rimtesnių formų: nuolatinis nuotaikų kaita, didėjantis nerimas, miego sutrikimai, net mintys apie savižudybę. Ypač rizikingos yra moterys nuo 18 iki 30 metų, taip pat vyresni nei 60 metų žmonės.

Žmogus yra visos Žemės planetos gyvybės dalis ir, kaip ir visi gyvi organizmai joje, priklauso nuo Saulės. Todėl nesislėpk amžinai nuo Saulės, o pagalvok, koks sunkus būtų gyvenimas be mūsų žvaigždės, vadinamos Saule.   

Palikti atsakymą