Nervų priepuolio šaltinis dažnai yra ne pasaulinė problema ar sunkus išbandymas, o erzinančios smulkmenos, kurios kaupiasi diena iš dienos. Ypač dažnai su jais susiduriame darbe. Ar yra būdų, kaip su jais susidoroti ar net panaudoti juos savo naudai? Anot „Psychologies“ apžvalgininko Oliverio Burkemano, yra.
Psichologijoje yra fono streso veiksnių samprata. Galite rasti mokslinį šios sąvokos apibrėžimą, bet lengviau susitvarkyti su konkrečiais pavyzdžiais. Pagalvokite apie kolegą prie gretimo biuro staliuko, kuris, išvyniodamas iš namų atsineštus sumuštinius, kiekvieną kartą šiugžda folija, tarsi grotų timpano solo. Prisiminkite spausdintuvą, kuris tikrai suglamdys vieną jūsų dokumento puslapį, nesvarbu, kiek jų būtų. Pagalvokite apie skyriaus padėjėją, kuri sugalvojo iš milijardo populiarių dainų išrinkti pačią kvailiausią dainą ir padaryti ją savo telefono skambėjimo tonu. Prisiminėte? Visa tai yra foniniai veiksniai, kurie, psichologų teigimu, yra vienas pagrindinių streso šaltinių.
Kodėl tai mus erzina?
Ir iš tikrųjų – kodėl? Na, folijos ošimas, na, nemaloni daina, bet nieko katastrofiško. Tačiau problema ta, kad esame neapsaugoti nuo šių įtakų. Mes gana gerai susitvarkome su erzinančiais dalykais, kurių galime tikėtis. Todėl, jei oro kondicionierius biure garsiai ūžia, tai labai trukdo pirmą darbo dieną, tačiau pirmosios savaitės pabaigoje nustoja turėti bent šiek tiek reikšmės. Nedideli aptariami nemalonumai yra nenuspėjami. O asistentė su savo telefonu stovi už tavęs, kai to visai nesitiki. O kolega pietus folijoje išsineša būtent tuo metu, kai kalbate telefonu.
„Pastatyk save į tų, kurie tave erzina“ vietą
Savarankiškumo poreikis yra vienas iš svarbiausių bet kurio iš mūsų poreikių. Ir visi šie maži stresoriai mums vėl ir vėl parodo, kad mes visiškai nesame savarankiški savo darbe ir nesugebame kontroliuoti to, kas vyksta.
Ką daryti?
Pagrindinis žodis yra „daryk“. Visų pirma, nereikia pykti, bejėgiškai griežiant dantis. Jei gali ką nors pakeisti, tai daryk. Tarkime, kad šiek tiek išmanote apie spausdintuvus. Tai kodėl gi nepabandžius sutvarkyti, kad jis pagaliau nustotų „kramtyti“ puslapius? Net jei tai nėra jūsų darbo pareigų dalis. O jei daina svetimame telefone tokia nemaloni, užsidėkite ausines ir įsijunkite muziką, kuri jūsų netrukdo, o padeda.
Antras svarbus žingsnis – atsistoti į tų, kurie jus erzina, vietą. Visi esame linkę manyti, kad jei kas nors išbando mūsų kantrybę, tai tikrai daro tai tyčia. Tačiau dažniausiai taip nėra. Ką daryti, jei prie gretimo staliuko esančiam vadovui tiesiog neužtenka pinigų įprastiems pietums kavinėje? O gal jis taip myli savo žmoną, kad laiko esąs įpareigotas valgyti tik tai, ką ji paruošė? Pirmasis yra liūdnas, antrasis, galbūt net mielas, bet nei pirmasis, nei antrasis tikrai neturi piktų kėslų jūsų atžvilgiu.
„Pergalės poza“ – tiesi kūno padėtis ištiesintais pečiais – sumažina streso hormono kortizolio gamybą.
Ir, beje, iš čia gali išplaukti išvada, kad tu pats to neįtardamas irgi kažkuo erzina. Tiesiog niekas jums apie tai nepasakoja. Bet veltui: nėra nieko blogo, jei kolegai mandagiai pasiūlote sumuštinius suvynioti ne į foliją, o į celofaną arba paprašyti asistento sumažinti skambučio garsumą. Pabandyk tai.
Nauda vietoj žalos
Ir dar pora naudingų patarimų. Kadangi išsiaiškinome, kad mūsų susierzinimas kyla dėl nesugebėjimo kontroliuoti to, kas vyksta, kodėl gi nepabandžius susigrąžinti kontrolės turimais būdais? Socialinė psichologė Amy Cuddy nustatė, kad kūno padėtis turi įtakos biocheminiams procesams smegenyse. O vadinamoji „pergalės poza“ – tiesi kūno padėtis ištiesintais pečiais (ir idealiu atveju – išskėstomis rankomis) – sumažina streso hormono kortizolio gamybą ir skatina testosterono išsiskyrimą. Pabandykite užimti šią poziciją - ir kontrolės jausmas grįš.
Arba paverskite stresą sukeliančius veiksnius dingstimi atsipalaiduoti. Praktikuokite, pavyzdžiui, gilų kvėpavimą – pajuskite, kaip oras prasiskverbia pro šnerves ir palaipsniui užpildo plaučius. Tai labai efektyvus būdas, o paslaptis šiuo atveju yra naudoti erzinančius veiksnius kaip savotišką „žadintuvą“. Kai tik išgirsite muziką iš asistentės telefono, pradėkite giliai kvėpuoti – tegul jos skambučiai tampa priminimu pradėti „klasę“. Paversdami tai įpročiu, stresą paverčiate olimpinės ramybės signalu.