Dėmesys kaip šaltinis yra madinga tema. Šimtai straipsnių buvo skirti sąmoningumui, o meditacijos metodai reklamuojami kaip naujausias būdas sumažinti stresą ir atsikratyti problemų. Kaip sąmoningumas gali padėti? Psichologė Anastasija Gosteva paaiškina.
Kad ir kokią filosofinę doktriną imtumėtės, visada susidaro įspūdis, kad protas ir kūnas yra dvi iš esmės skirtingos prigimties esybės, kurios yra atskirtos viena nuo kitos. Tačiau devintajame dešimtmetyje biologas Jonas Kabatas-Zinnas, Masačusetso universiteto profesorius, pats praktikavęs dzen ir vipasaną, pasiūlė medicininiais tikslais naudoti budistinės meditacijos formą – sąmoningumą. Kitaip tariant, minčių pagalba paveikti kūną.
Metodas buvo vadinamas Mindfulness-Based Stress Reduction ir greitai pasirodė veiksmingas. Taip pat paaiškėjo, kad ši praktika padeda esant lėtiniam skausmui, depresijai ir kitoms rimtoms būklėms, net kai vaistai yra bejėgiai.
„Prie pergalingos sėkmės prisidėjo pastarųjų dešimtmečių moksliniai atradimai, kurie patvirtino, kad meditacija keičia smegenų sričių struktūrą, susijusią su dėmesiu, mokymusi ir emocijų reguliavimu, gerina smegenų vykdomąsias funkcijas ir stiprina imunitetą“, – sako psichologas ir treneris. Anastasija Gosteva.
Tačiau tai ne apie jokią meditaciją. Nors sąvoka „mindfulness praktika“ apjungia skirtingas technikas, jos turi vieną bendrą principą, kurį suformulavo Jonas Kabatas-Zinnas knygoje „Meditacijos praktika“: dabartyje savo dėmesį nukreipiame į pojūčius, emocijas, mintis, esame atsipalaidavę ir neformuluojame jokių vertybinių sprendimų (pvz., „kokia baisi mintis“ ar „koks nemalonus jausmas“).
Kaip tai veikia?
Dažnai dėmesingumo (mindfulness) praktika reklamuojama kaip „tabletė nuo visko“: neva išspręs visas problemas, pašalins stresą, fobijas, depresiją, daug uždirbsime, pagerinsime santykius – ir visa tai per dvi valandas. .
„Šiuo atveju verta pagalvoti: ar tai įmanoma iš principo? Anastasija Gosteva perspėja. Kokia šiuolaikinio streso priežastis? Jį užklumpa milžiniškas informacijos srautas, kuris sugeria dėmesį, jis neturi laiko pailsėti, pabūti vienas su savimi. Jis nejaučia savo kūno, nesuvokia savo emocijų. Jis nepastebi, kad jo galvoje nuolat sukasi neigiamos mintys. Sąmoningumo praktika padeda mums pradėti pastebėti, kaip gyvename. Kas yra su mūsų kūnu, kiek jis gyvas? Kaip mes kuriame santykius? Tai leidžia sutelkti dėmesį į save ir savo gyvenimo kokybę.
Kokia prasmė?
O kalbant apie ramybę, ji atsiranda tada, kai išmokstame pastebėti savo emocijas. Tai padeda nebūti impulsyviems, automatiškai nereaguoti į tai, kas vyksta.
Net jei negalime pakeisti savo aplinkybių, galime pakeisti savo reakciją į jas ir nustoti būti bejėge auka.
„Galime rinktis, būti ramesniems, ar nerimauti“, – aiškina psichologė. Į sąmoningumo praktiką galite žiūrėti kaip į būdą susigrąžinti savo gyvenimo kontrolę. Dažnai jaučiamės aplinkybių, kurių negalime pakeisti, įkaitais, ir tai sukelia mūsų pačių bejėgiškumo jausmą.
„Viktoras Franklis sakė, kad visada yra atotrūkis tarp stimulo ir atsako. Ir šioje plyšyje slypi mūsų laisvė“, – tęsia Anastasija Gosteva. „Mindfulness praktika moko mus sukurti tą spragą. Net jei negalime pakeisti nepalankių aplinkybių, galime pakeisti savo reakciją į jas. Ir tada nustojame būti bejėge auka ir tampame suaugusiais, galinčiais nulemti savo gyvenimą.
Kur mokytis?
Ar galima savarankiškai išmokti sąmoningumo praktikos iš knygų? Dar reikia mokytis pas mokytoją, įsitikinusi psichologė: „Paprastas pavyzdys. Klasėje turiu susikurti taisyklingą mokinių laikyseną. Prašau žmonių atsipalaiduoti ir ištiesinti nugaras. Tačiau daugelis lieka susikūprinę, nors patys įsitikinę, kad sėdi tiesia nugara! Tai yra gnybtai, susiję su neišreikštomis emocijomis, kurių mes patys nematome. Praktika su mokytoju suteikia reikiamą perspektyvą.
Pagrindinių technikų galima išmokti vienos dienos seminare. Tačiau savarankiškos praktikos metu klausimų būtinai kyla, ir gerai, kai yra kam jų užduoti. Todėl geriau eiti į 6-8 savaičių programas, kur kartą per savaitę, susitikus su mokytoju asmeniškai, o ne webinaro formatu, galima patikslinti tai, kas lieka nesuprantama.
Anastasija Gosteva mano, kad reikia pasitikėti tik tais treneriais, kurie turi psichologinį, medicininį ar pedagoginį išsilavinimą bei atitinkamus diplomus. Taip pat verta pasidomėti, ar jis ilgai medituoja, kas yra jo mokytojai, ar jis turi internetinį puslapį. Turėsite nuolat dirbti savarankiškai.
Jūs negalite medituoti savaitę, o tada ilsėtis metus. „Šia prasme dėmesys yra kaip raumuo“, – sako psichologė. — Norint tvarių smegenų nervinių grandinių pokyčių, reikia kasdien 30 minučių medituoti. Tiesiog kitaip gyventi.»