Migrenai su aura būdingi laikini neurologiniai sutrikimai prieš migrenos priepuolį. Šie sutrikimai dažniausiai būna regos. Mes kalbame apie migreną su regėjimo aura arba oftalminę migreną. Buvo nustatyti keli rizikos veiksniai, kurių galima išvengti. Galimi įvairūs gydymo ir prevencijos sprendimai.

Migrenos su aura apibrėžimas

Migrena su aura skiriasi nuo įprastos migrenos, vadinamos migrena be auros. Migrena yra galvos skausmo forma, pasireiškianti pasikartojančiais priepuoliais. Tai sukelia galvos skausmą, kuris paprastai yra vienpusis ir pulsuojantis. 

Aura yra laikinas neurologinis sutrikimas, atsirandantis prieš migrenos priepuolį. Migrena su regėjimo aura arba oftalminė migrena sudaro 90% atvejų. Kitais atvejais prieš migreną gali pasireikšti jutimo sutrikimas arba kalbos sutrikimas.

Migrenos su aura priežastys

Migrenos kilmė vis dar menkai suprantama. 

Migrenos su aura atveju gali sutrikti smegenų neuronų veikla. Vienas iš paaiškinimų galėtų būti smegenų kraujotakos sumažėjimas. 

Atrodo, kad yra ir genetinių polinkių. Norint geriau suprasti migrenos su aura priežastis, reikia daugiau tyrimų.

Rizikos veiksniai

Stebėjimo tyrimai nustatė veiksnius, galinčius paskatinti migrenos priepuolius. Tarp jų ypač yra:

• teigiami arba neigiami emociniai pokyčiai;
• neįprastas ritmo pokytis, pavyzdžiui, intensyvus fizinis krūvis, pervargimas arba, atvirkščiai, atsipalaidavimas;
• per mažai arba per daug miego;
• hormonų pusiausvyros pokyčiai, pvz., estrogenų kiekio sumažėjimas menstruacijų metu;
• jutimo pokyčiai, pvz., staigus šviesos pasikeitimas arba stipraus kvapo atsiradimas;
• klimato pokyčiai, tokie kaip karštis, šaltis ar stiprus vėjas;
• mitybos įpročių pokyčiai, pvz., alkoholio vartojimas, per daug valgymas arba valgymo laiko disbalansas.

Migrenos su aura diagnozė

Norint diagnozuoti migreną su aura, paprastai pakanka fizinės apžiūros. Ji diagnozuojama tik po dviejų migrenos priepuolių su aura. Joks kitas sutrikimas neturėtų paaiškinti galvos skausmo atsiradimo.

Žmonės, sergantys migrena su aura

Migrena su aura nėra pati dažniausia. Jie susiję tik su 20–30% migrena sergančių žmonių. Su aura ar be jos migrena gali užklupti bet ką. Tačiau atrodo, kad jais dažniausiai suserga suaugusieji iki 40 metų. Vaikai, sulaukę brendimo, taip pat turi didesnę migrenos riziką. Galiausiai, statistika rodo, kad moterys yra labiausiai linkusios į migreną. Nuo 15 iki 18 % moterų serga, palyginti su tik 6 % vyrų.

Neurologiniai požymiai

Aura yra prieš migrenos priepuolį. Jį galima išversti:

• regėjimo sutrikimai daugeliu atvejų, kurie ypač gali būti apibūdinami ryškių dėmių atsiradimu regėjimo lauke (spinduliuojanti skotoma);
• jutimo sutrikimai, kurie gali pasireikšti dilgčiojimu ar tirpimu;
• kalbos sutrikimai su sunkumais ar negalėjimu kalbėti.

Šie požymiai yra įspėjamieji migrenos požymiai. Jie atsiranda per kelias minutes ir trunka nuo pusvalandžio iki valandos.

Migrena

Migrenos skausmas skiriasi nuo kitų galvos skausmų. Jis turi bent dvi iš šių savybių:

• pulsuojantis skausmas;
• vienpusis skausmas;
• vidutinio ar sunkaus intensyvumo, kuris apsunkina įprastą veiklą;
• skausmas, kuris stiprėja judant.

Migrenos priepuolis gali trukti nuo 4 valandų iki 72 valandų, jei juo nebus pasirūpinta.

Galimi susiję sutrikimai

Migrenos priepuolį dažnai lydi:

• susikaupimo problemos;
• virškinimo sutrikimai, tokie kaip pykinimas ir vėmimas;
• fotofonofobija, jautrumas šviesai ir triukšmui.

Galima apsvarstyti kelis gydymo lygius:

• analgetikai ir (arba) vaistai nuo uždegimo krizės pradžioje;
• jei reikia, vaistai nuo pykinimo;
• gydymas triptanais, jei pirmieji gydymo būdai neveiksmingi;
• ligą modifikuojantis gydymas, kuris gali būti hormoninis arba priklausyti nuo beta adrenoblokatorių vartojimo, jei kiti gydymo būdai pasirodė neveiksmingi.

Siekiant išvengti pasikartojimo rizikos, taip pat rekomenduojama imtis prevencinių priemonių.

Prevencija susideda iš veiksnių, kurie gali sukelti migrenos priepuolius, nustatymas ir vengimas. Taigi, pavyzdžiui, patartina:

• išlaikyti gerus mitybos įpročius;
• sudaryti reguliarius miego grafikus;
• nepamirškite apšilimo prieš sportą;
• vengti pernelyg intensyvios fizinės ir sportinės veiklos;
• kovoti su stresoriais.