Musonas dažnai siejamas su stipriomis liūtimis, uraganu ar taifūnu. Tai nėra visiškai tiesa: musonas nėra tik audra, tai veikiau sezoninis vėjo judėjimas tam tikroje srityje. Dėl to kitu metų laiku gali būti smarkių vasaros liūčių ir sausros.
Musonas (iš arabų kalbos mawsim, reiškiantis „sezonas“) atsiranda dėl temperatūros skirtumo tarp sausumos ir vandenyno, aiškina Nacionalinė orų tarnyba. Saulė skirtingai šildo žemę ir vandenį, o oras pradeda „virvės traukimą“ ir laimi šaltesnį, drėgnesnį vandenyno orą. Pasibaigus musonų periodui, vėjai pasisuka atgal.
Drėgni musonai dažniausiai ateina vasaros mėnesiais (nuo balandžio iki rugsėjo), atnešdami stiprias liūtis. Vidutiniškai apie 75% metinio kritulių Indijoje ir apie 50% Šiaurės Amerikos regione (pagal NOAA tyrimą) iškrenta vasaros musonų sezono metu. Kaip minėta aukščiau, drėgni musonai į sausumą atneša vandenyno vėjus.
Sausi musonai būna spalio-balandžio mėnesiais. Sausos oro masės į Indiją atkeliauja iš Mongolijos ir šiaurės vakarų Kinijos. Jie yra galingesni nei jų vasaros kolegos. Astronomijos ir meteorologijos profesorius Edwardas Guinanas teigia, kad žiemos musonas prasideda tada, kai „žemė atvėsta greičiau nei vanduo, o virš žemės kyla aukštas slėgis, išstumdamas vandenyno orą“. Artėja sausra.
Kiekvienais metais musonai elgiasi skirtingai, atnešdami nedideles ar stiprias liūtis, taip pat įvairaus greičio vėjus. Indijos atogrąžų meteorologijos institutas surinko duomenis, rodančius kasmetinius Indijos musonus per pastaruosius 145 metus. Musonų intensyvumas, pasirodo, kinta 30-40 metų. Ilgalaikiai stebėjimai rodo, kad yra laikotarpių su silpnu lietumi, vienas iš jų prasidėjo 1970 m., Yra ir stiprus. Dabartiniai 2016 m. rekordai parodė, kad nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 30 d. kritulių iškrito 97,3% sezoninės normos.
Indijos Meghalaya valstijoje esančiame Cherrapunji mieste liūtys buvo stebimos 1860–1861 m., kai regione iškrito 26 mm kritulių. Didžiausias metinis vidurkis (stebėjimai buvo atlikti per 470 metų) taip pat yra Meghalaya valstijoje, kur iškrito vidutiniškai 10 mm kritulių.
Vietos, kuriose vyksta musonai, yra tropikai (nuo 0 iki 23,5 laipsnių šiaurės ir pietų platumos) ir subtropikai (tarp 23,5 ir 35 laipsnių šiaurės ir pietų platumos). Stipriausi musonai, kaip taisyklė, stebimi Indijoje ir Pietų Azijoje, Australijoje ir Malaizijoje. Musonai aptinkami pietiniuose Šiaurės Amerikos regionuose, Centrinėje Amerikoje, šiauriniuose Pietų Amerikos regionuose, taip pat Vakarų Afrikoje.
Musonai vaidina lemiamą vaidmenį daugelyje pasaulio vietų. Žemės ūkis tokiose šalyse kaip Indija labai priklauso nuo lietaus sezono. „National Geographic“ duomenimis, hidroelektrinės taip pat planuoja savo veiklą priklausomai nuo musonų sezono.
Kai pasaulyje musonai apsiriboja nedideliais krituliais, pasėliai negauna pakankamai drėgmės, o ūkių pajamos mažėja. Mažėja elektros energijos gamyba, kurios užtenka tik didelių įmonių poreikiams, elektra brangsta ir nepasiturinčioms šeimoms tampa neprieinama. Dėl nuosavų maisto produktų trūkumo didėja importas iš kitų šalių.
Per smarkias liūtis galimi potvyniai, pridarantys žalos ne tik pasėliams, bet ir žmonėms bei gyvūnams. Perteklinis lietus prisideda prie infekcijų plitimo: choleros, maliarija, taip pat skrandžio ir akių ligų. Daugelis šių infekcijų plinta per vandenį, o perkrauti vandens įrenginiai nėra tinkami geriamojo ir namų ūkio reikmėms skirto vandens valymui.
Šiaurės Amerikos musonų sistema taip pat sukelia gaisrų sezono pradžią JAV pietvakariuose ir Meksikos šiaurėje, teigiama NOAA ataskaitoje, dėl slėgio ir temperatūros pokyčių sukelto žaibo padidėjimo. Kai kuriuose regionuose per naktį stebima dešimtys tūkstančių žaibų, dėl kurių kyla gaisrai, nutrūksta elektros tiekimas ir sunkiai sužalojami žmonės.
Grupė mokslininkų iš Malaizijos perspėja, kad dėl klimato atšilimo per ateinančius 50–100 metų reikėtų tikėtis kritulių padidėjimo vasaros musonų metu. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, tokios kaip anglies dioksidas, padeda sulaikyti dar daugiau drėgmės ore, kuri iškrenta ant jau užtvindytų vietovių. Sausojo musono sezono metu dėl pakilusios oro temperatūros žemė labiau išdžius.
Nedideliu mastu kritulių kiekis vasaros musonu gali keistis dėl oro taršos. El Niño (temperatūros svyravimai Ramiojo vandenyno paviršiuje) taip pat veikia Indijos musoną tiek trumpuoju, tiek ilgalaikiu laikotarpiu, teigia Kolorado universiteto Boulderyje mokslininkai.
Daugybė veiksnių gali turėti įtakos musonams. Mokslininkai daro viską, kad prognozuotų būsimas liūtis ir vėjus – kuo daugiau žinosime apie musonų elgesį, tuo greičiau prasidės parengiamieji darbai.
Kai maždaug pusė Indijos gyventojų dirba žemės ūkyje, o agronomija sudaro maždaug 18 % Indijos BVP, musoną ir kritulius nustatyti gali būti labai sunku. Tačiau mokslininkų atlikti tyrimai gali paversti šią problemą jos sprendimu.