Pieno produktai kilo iš prievartautų, kenčiančių ir išnaudojamų motinų. Dabar įsivaizduokite savo naujagimį.
Visą gyvenimą praleidęs šiltose motinos įsčiose, vienu metu jis atsiduria ištremtas į keistą, šaltą pasaulį. Jis nustebęs, dezorientuotas, jaučia savo kūno sunkumą, šaukiasi tą, kuris visą tą laiką jam buvo viskas, kurio balsą pažįsta, ieško paguodos. Gamtoje, kai tik šlapias, slidus naujagimio kūnas nugrimzta į žemę, mama apsisuka ir tuoj pat pradeda jį laižyti, o tai skatina kvėpavimą ir paguodžia. Naujagimis turi natūralų instinktą ieškoti motinos spenelio, kuriame gausu maistinių medžiagų ir kuris ramina, tarsi nuramina: „Viskas gerai. Mama čia. Aš saugus“. Visas šis natūralus procesas komerciniuose ūkiuose yra visiškai sutrikdytas. Gimęs veršelis iš karto velkasi per purvą ir išmatas, praėjęs gimdymo kanalu. Darbininkas tempia jį už kojos per purvą, o vargšė motina bejėgė, beviltiška, įnirtingai bėga paskui jį. Jei naujagimis pasirodo esąs jautis, jis yra pieninės „šalutinis produktas“, negalintis gaminti pieno. Įmeta jį į tamsų kampą, kur nėra nei patalynės, nei šiaudų. Trumpa grandinėlė ant kaklo, ši vieta bus jo namai ateinančius 6 mėnesius, kol jis bus pakrautas į sunkvežimį ir nuvežtas į skerdimą. Net jei uodega nebuvo nupjauta dėl „sanitarinių“ priežasčių, veršelis niekada jos nevizgins. Nėra nieko, kas jį bent kiek priverstų jaustis laimingu. Šeši mėnesiai nei saulės, nei žolės, nei vėjo, nei mamos, nei meilės, nei pieno. Šeši mėnesiai "kodėl, kodėl, kodėl?!" Jis gyvena blogiau nei Aušvico kalinys. Jis tik šiuolaikinio holokausto auka. Veršelių patelės taip pat pasmerktos apgailėtinai. Jie yra priversti būti vergais, kaip ir jų motinos. Nesibaigiantys prievartavimų ciklai, jų vaiko atėmimas, prievartinis pieno ištraukimas ir jokios kompensacijos už vergišką gyvenimą. Karvių motinos ir jų vaikai – buliai ar telyčios – tikrai susilauks: skerdimo.
Netgi „ekologiniuose“ ūkiuose karvėms neskiriama pensija su vešliais žaliais laukais, kur jos galėtų kramtyti savo kiaurasamtį iki paskutinio atodūsio. Kai tik karvė nustos atsivesti veršelius, ji tuoj pat bus išsiųsta į perpildytą sunkvežimį skersti. Tai tikrasis pieno produktų veidas. Tai sūris ant vegetariškos picos. Tai pieniškų saldainių įdaras. Ar verta, kai kiekvienai pieninei yra humaniškų, užjaučiančių veganiškų alternatyvų?
Priimk teisingus sprendimus. Atsisakykite mėsos. Atsisakykite pieno produktų. Nė viena mama nenusipelno būti atimta iš vaiko ir gyvybės. Gyvenimas, kuris nė iš tolo neprimena natūralios egzistencijos. Žmonės pasmerkia ją kankinimams, kad galėtų suvalgyti tešmens išskyras. Joks maistas niekada nebus vertas tokios kainos.